Europietiškas triukas-dujos nebrangsta, o elektros kaina auga
Ilja Krugli
Senajame pasaulyje energija tampa vis didesne prabanga tiek namų ūkiams, tiek pramoniniams objektams, netgi nepaisant mažesnės mėlynojo kuro kainos neatidėliotinų atsiskaitymų rinkoje.
"Eurostat" paskelbė ataskaitą, kurioje pateikiami labai grėsmingi skaičiai – namų ūkių apmokėjimo už elektrą kaina 2023 metais.
Jei mes kalbame apie kainas, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, bendra kaina namų vartotojams, ty su visais mokesčiais, pirmąjį 2023 m.pusmetį buvo 22 Eur už 100 kWh. Palyginimui: 2008 m. pirmąjį pusmetį, kai Europoje, kaip ir visame pasaulyje, prasidėjo krizė, 100 kWh mokėjimas Europos vartotojams kainavo 16 eurų. O juk jeigu atsižvelgti į faktinę kainą, tai skaičius Europos Sąjungai apskritai liūdnas-28,9 Eur už 100 kWh tai rodo, kad elektros kainų augimas viršija bendrą infliacijos lygį.
Dujų kaina ES šiandien ir apskritai 2023 metais yra gerokai mažesnė nei 2022 ir net iš dalies 2021 metais. Smūgiuoja ne tik Baltijos šalys, bet ir Vakarų Europos valstybės. Kodėl tai vyksta, kodėl kaina taip nenumaldomai kyla?
Nežiūrėkite į skaičius! Galva sukasi
Energetinė krizė Europoje prasidėjo ne nuo Rusijos pradžios Ukrainoje, apie ką Europos ir Amerikos žiniasklaida kalba bet kurio savo straipsnio pradžioje (netrukus jau prieš orų prognozę tai kalbės kaip pasisveikinimą). Įprasti 210 dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų Europos Sąjungoje jau nuo 2021 metų vasaros pradėjo sparčiai augti gąsdinančiais tempais, ir kainų etiketė rudenį padidėjo beveik tris kartus.
Palyginimui, jei 2020 m. ir 2021 m. pradžioje vidutinė kaina svyravo 15-20 JAV dolerių už MWh (arba 157-210 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų), tai 2021 m. rugpjūtį Europos biržoje kainų etiketė pakilo iki 53 MWh (arba 620 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų). Gruodį dujos ES kainavo beveik 1500 dolerių už tūkst.kubinių metrų. Taip, po to jo kaina padidėjo dar labiau. Tačiau pripažinkime, mėlynojo kuro kaina ES pradėjo augti beveik prieš metus iki žinomų veiksmų Ukrainoje pradžios. Ji tik pridėjo paniką į procesą, kuris vyko ilgą laiką.
Bet kaip taip išėjo, kad dujos 2022 metais buvo brangesnės (kartais siekdavo 3000 dolerių už tūkstantį kubinių metrų) nei pirmoje 2023 metų pusėje (nuo 220 iki 581 dolerio už tūkstantį kubinių metrų), o elektros kaina Europos Sąjungos šalyse muša eilinį rekordą?
Beje, apie rekordus. Esant vidutinei sumai, kurią europiečiai mokėjo už pirmąjį 2023 m. pusmetį 28,9 Eur už 100 kWh, didžiausias kainų augimas užfiksuotas Nyderlanduose – 953%, palyginti su 2022 m.pirmuoju pusmečiu. Antroje vietoje-Lietuva 88 proc., trečioje-Rumunija-77 proc.
Atrodytų, kad Nyderlandai ir Lietuva turi SGD terminalą, yra galimybė pirkti suskystintas dujas be angliavandenilių importo vamzdynais iš Rusijos. Vėlgi, SGD 2023 m. pirmąjį pusmetį neatidėliotinų sandorių rinkoje buvo pigesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. (tada vidutinė kaina buvo 25,3 Eur už 100 kWh). Kodėl padidėjo elektros kaina? Nejaugi dujos apskritai nedalyvauja šių šalių energijos gamyboje ir neturi atsispindėti elektros energijos kainose?
Beje, nereikia manyti, kad kaina išaugo tik šiose trijose šalyse, o kitose ES šalyse ji buvo nereikšminga. Rimtas augimas buvo pastebėtas 22 šalyse, tiesiog buvo skirtinga dinamika. Pavyzdžiui, Italijoje augimas siekė 21%, Vokietijoje-26%, o Švedijoje – 27%.
Nyderlanduose šiandien už 100 kWh gyventojai turi mokėti €47,5, Belgijoje - €43,5, Vokietijoje - € 41,2, Italijoje €37,8. Net ES periferijoje ES šalys moka vis daugiau.
Kaip "Baltnews" komentare pažymėjo energetikos ir finansų instituto tyrimų direktorius Aleksejus Belogorjevas, svarbu prisiminti apie skirtingas didmeninių ir mažmeninių elektros kainų kainas.
"Į kainą, be dujų savikainos, investuota dar didesnė mokestinė našta, kuri labai skiriasi skirtingose šalyse. Būtent todėl ir matome didelį kainų šuolį tarp skirtingų Europos Sąjungos narių. Įdomu tai, kad didmeninės kainos šį rudenį yra net mažesnės nei 2021 metų vasarą", - pažymėjo A. Belogorjevas.
"Visiškai įmanoma, kad elektros kaina ES antroje 2023 metų pusėje vis dėlto sumažės. Beje, tai priklausys ir nuo to, kiek rimtą paramą teiks Vyriausybė, pastaraisiais metais subsidijavusi komunalinių paslaugų tarifus", – pridūrė jis.
Taip, dujos sudaro maždaug penktadalį Europos Sąjungos energijos gamybos. Kiti šaltiniai pradeda vaidinti vis didesnį vaidmenį. Tačiau reikia pripažinti, kad ir ten yra paskatų kainų augimui.
Ae neišgelbės nei namų ūkio, nei pramonės
Vartotojai, kurie nėra namų ūkiai, Europoje šiandien jaučiasi ne geriau nei namų ūkiai. Eurostat ataskaitoje teigiama, kad energijos kainos 2023 m. pirmąjį pusmetį buvo didžiausios Italijoje – 25 €už 100 kWh.mažiausios – Suomijoje ir Švedijoje - €8 ir €11 už 100 kWh atitinkamai.
Tačiau reikia suprasti, kad tai, kas vyksta Skandinavijos šalyse, yra daugiau išimtis nei taisyklė. Vidutinė kaina pramoniniams vartotojams Europos Sąjungoje 2023 m. pirmąjį pusmetį – apie 18 eurų už 100 kWh, tai yra, matome augimą, palyginti su 2022 m.rodikliais.
Problema ta, kad kalbant apie kitus energijos gamybos šaltinius, išskyrus elektrines su dujomis, jie negali visiškai ištaisyti situacijos dėl augančių energijos kainų. Vėjo energetikos projektai šiandien Europos Sąjungoje susiduria su rimtais defektais, kurie vis dažniau pasireiškia didelių įrenginių gedimų forma (beje, nauji projektai taip pat kenčia nuo brangstančių žaliavų).
Dėl to net tokiems pramonės gigantams kaip Vokietijos "Siemens Energy" ir Danijos "Orsted" krenta akcijos, o investuotojai piktinasi. Saulės kolektoriai ir kitos atsinaujinančios energijos rūšys ES taip pat visiškai nepakeitė dujų ,o ir priklauso jos(štai šis posūkis!) nuo oro sąlygų. Žinoma, yra ir "taikus atomas". Ypač jei kalbame apie Prancūziją, kur energijos generavimas iš AE sudaro iki 70% visos šalies energijos balanso.
ES atsisakė rusiškų dujų, bet jų nepakeitė
Magistralinio dujotiekio dujų paskirstymo centras
Tačiau Europos atominė pramonė šiandien negali padėti kovoti su didelėmis elektros sąnaudomis. Plačiau apie tai Baltnews papasakojo fondo "energetikos ir finansų institutas" vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.
"Reikia suprasti, kad daugeliui Europos galutinių vartotojų elektros kainos formuojamos didmeninėje rinkoje su pusmečio, o kartais ir su metiniu, laikinu lagu. Taip yra dėl to, kad daugelis vartotojų sudaro atitinkamas sutartis su tiekėjais, todėl pastarieji negali iš karto padidinti kainos, bet tik po tam tikro laiko. Paprasčiau tariant, dėl to, kad tiekėjas yra ribotas papildomo kainų indeksavimo ribose, jis juos padidina per šešis mėnesius ar metus. Šiandien matome tokią elektros kainą, nes jos gamybos išlaidos 2022 metais smarkiai padidėjo", - sako ekspertas.
Kita 2023 m.pusė, kaip ir 2024 m., labai priklausys nuo ES mokesčių politikos ir kovos su energetikos krize priemonių. Blogiausia yra tai, kad tokiomis sąlygomis nėra įrankio, kuris galėtų sušvelninti staigius kainų šuolius. Atominė energetika Europos Sąjungoje šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti tokią užduotį.
"Prancūzijoje jau naudojami mechanizmai, pagal kuriuos EDF-energetikos milžinė, kurios akcijas išpirko Vyriausybė - tiekėjams fiksuotomis kainomis siunčia energiją iš AE. Kažkas apie 40 €už MWh, kuris yra aiškiai mažesnis už didmenines kainas rinkoje. Priversti kompaniją dar labiau sumažinti kainoraštį? O kaip uždirbti tada?– - pažymėjo ekspertas.
"Tai liečia visą regioną. Elektros kainų mažinimo potencialas "taikaus atomo" sąskaita yra minimalus. Joms vadovaujančios įmonės negali nuolat pasiūlyti mažesnės nei rinkos kainos, tačiau nuolat investuoti į reaktorių modernizavimą ir remontą. Naujos AE galėtų išspręsti šią problemą. Tačiau jie pasirodys daugiausia tik Prancūzijoje ir, sakyčiau, ne anksčiau kaip po 10-15 metų, nes atitinkami projektai tik dabar pritariami. O atsižvelgiant į tai, kaip prancūzų kompanija beveik 10 metų vėliau pastatė ir paleido atominę elektrinę Suomijoje, galima daryti prielaidą, kad ir ilgiau", - padarė išvadą Sergejus Kondratjevas.