IDĖJA

“Žvalgykis nuo aukštų bokštų – kelią pajusi”

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

700 metų jubiliejui, miesto, sostinės ir valstybės kūrėjo Gedimino idėjoms atminti ir tęsti.

IDĖJOS priešistorė:

Interesai, dėl valstybės aikštės - Lukiškių a. Vilniuje:

• Reprezentacinės aikštės norėtų politikai;

• Rekreacinės pramogų zonos galint žiemą čiuožinėti, vasarą – ilsėtis ant žolės, muzikuoti ir „tūsintis“ – paaugliai ir jaunimas;

• Pertvarkytos žalios aikštės ir memorialo – dar išlikę laisvės kovų ir tremties veteranai bei senjorai.

Ekonominė antrarūšiškumo teorija (theory of secind best) skelbia: “Logiškai neišbaigtas (dalinis) problemos sprendimas gali ne pagerinti, o tik dar labiau pabloginti esamą situaciją“.

TodėI ieškant “rakto” kaip suderinti tokias skirtingas visuomenės grupių pažiūras į savotišku “neįveikiamu rubikonu” tapusią pagrindinę valstybės aikštę (Lukiškių), reikėtų pažvelgti ne kaip atskirą objektą kuriam ieškome sprendimo, bet gerokai plačiau:

• kad Lukiškių aikštė yra ne Vilniaus miesto, bet pagrindinė reprezentacinė visos Lietuvos valstybės aikštė;

• jubiliejinį, istorinį, urbanistinį, emocinį ir simbolių kontetekstą;

• įvertinti ankstesnių nesėkmingų paieškų ir bandymų priežastis;

• žodį “TAUTA”, jo kilmininką – “TAUTOS” ir jų nešamą energetinį krūvį;

• per TAUTOS ateities prizmę, kai ateities viziją imame kurti šiandien, VIZIJA įprasminama SIMBOLIU, o ji vėliau tampa istorija;

Galiausiai, praėjus daugiau nei 30 metų po Lietuvos valstybės atkūrimo, pagaliau drąsiais ir ryškiais sprendimais ryžtis peržengti šį aikštės įveiklinimo “Rubikoną”.

IDĖJOS esmė:

"Tauta atstato valdovų rūmus, nors pati neturi savo namų"

J. Marcinkevičius

IDĖJĄ ir ją lydinčią KONCEPCIJĄ lėmė siekis sukurti visiems, visais laikais suprantamą Sostinės centro architektūrinį urbanistinį sprendimą, sostinės ir jos centro, bei pagrindinės valstybės aikštės statusą atitinkantį įvaizdį, derantį ne tik su Lukiškių aikštę supančiais pastatais, bet ir architektūrinėmis miesto linijomis, sudėlioti istorinės atminties argumentus ir praktinį simbolio bei daugiafunkcinį aikštės panaudojimą į vieną visumą.

SIMBOLIS, AKCENTAS ir AIKŠTĖ + MEMORIALAS ir SKVERAS + PERĖJA ir PROSPEKTAS = VALSTYBĖS PAŽINIMO CENTRAS

Šioms, greta esančioms viešosioms erdvėms priskirti ne tik skirtingas funkcijas, bet ir suteikti naujus pavadinimus:

SIMBOLIS – “TAUTOS NAMAI”

SIMBOLIS - ne paminklas, bet achitektūriškai stilizuoto nacionalinio simbolio “Gediminaičių stulpai” formos, monumentalus pastatas/apžvalgos bokštas su išskirtine jo erdve pagrindiniam AKCENTUI – valstybės simboliui “VYTIS”;

Paskirtis: simbolio/jubiliejinė/reprezentacinė/edukacinė.

Trys bokštai, lyg laiko perspektyva:

“PRAEITIS/ATMINTIS”, “DABARTIS”, “ATEITIS”

Ne muziejus ir ne ofisai, bet šiuolaikiška ir XXI a. technologojomis paremta skaidri ir atvira, dominuojančio aukščio, visuomenės saviraiškos visasezoninė erdvė po stogu valstybės (Lukiškių) aikštėje. Tai, tarsi švyturys, skleidžiantis šviesą ir padedantis naviguoti, nustatyti buvimo vietą, apeiti pavojingas kliūtis;

Esminis IDĖJOS siūlymas – BŪTINYBĖ KIEKVIENAI IŠ 60 LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ, TURĖTI NUOLATINĘ SAVĘS DALĮ SOSTINĖS ŠIRDYJE.

Tam, SIMBOLIO bokšto "Dabartis" aukštuose, kiekvienai Savivaldybei būtų skirta nuolatinė ir vienodo ploto, reprezentacinė erdvė.

Tokį, "Gediminaičių stulpai” formos monumentalų pastatą/apžvalgos bokštą su jo simboline reikšme, erdvių ir funkcijų gausa, būtų galima pagrįstai pavadinti "TAUTOS NAMAI".

Plačiau žr. KONCEPCIJA / DĖL SIMBOLIO

AIKŠTĖ – “TAUTOS AIKŠTĖ”

Vieta – pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė, dabartinė Lukiškių a.;

Paskirtis: reprezentacinė/edukacinė/rekreacinė – “LAISVA ir AKTYVI”.

Skirta valstybės renginių reprezentacijai ir sezoninei pamėgtai miestiečių veiklai. Vieta ir fonas SIMBOLIUI, kaip dominuojančiam joje objektui;

Tai, tarsi simbolinė turgavietė, kartu su dengta turgavietės hale. Žmonių šurmulio, susitikimų, diskusijų, eksponavimo ir sprendimų vieta – "TAUTOS AIKŠTĖ".

Plačiau žr. KONCEPCIJA / DĖL AIKŠTĖS

MEMORIALAS – “TAUTOS KOVOS UŽ LAISVĘ MEMORIALAS”

Vieta – greta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, kitoje Gedimino pr. nuo valstybės (Lukiškių) aikštės pusėje, esančių Aukų g. ir Aukų g. skvero visuma;

Paskirtis: memorialinė/edukacinė – “RIMTIS ir PAGARBA”

Per išbaigtą koncepciją, apjungiant čia jau esančius akcentus į vientisą sukilimų ir kovų už laisvę, rezistencijos, genocido, bei tremties aukų ir dalyvių pagerbimo ir įprasminimo vieta – “TAUTOS KOVOS UŽ LAISVĘ MEMORIALAS”.

Plačiau žr. KONCEPCIJA / DĖL MEMORIALO

PERĖJA – “TAUTOS PERĖJA”

Vieta: Gedimino pr. važiuojamosios dalies pėsčiųjų perėja, skirianti valstybės (Lukiškių) aikštę ir Aukų g. skverą;

Paskirtis: edukacinė/jungiančioji. - “LAISVĖS BE KOVOS NEBŪNA”

Meninėmis/architektūrinėmis priemonėmis išryškinta riba, ties kuria laisvė ir aktyvumas pagarbiai susitinka su rimtimi ir istorine atmintimi.

Simbolinė “TAUTOS PERĖJA”.

Plačiau žr. KONCEPCIJA / DĖL PERĖJOS

VALSTYBĖS PAŽINIMO CENTRAS

Daugiafunkcinis valstybės pažinimo centras – ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai.

Tokia SIMBOLIO, AIKŠTĖS, MEMORIALO ir PERĖJOS sintezė, nė vieno nepaliktų abejingu ir galėtų tapti nauju, nepriklausomos Lietuvos moderniu simboliu. Čia galėtų nesustodamas, esant bet kokiam orui ar metų laikui, suktis “Tautos ratas”…

Plačiau žr. KONCEPCIJA

Plačiau žr. VIZUALIZACIJA

Plačiau žr. KONTEKSTAS

Plačiau žr. PASTEBĖJIMAI

p.s. IDĖJA ir KONCEPCIJA – tai siūlymas ir kvietimas plačiai diskusijai, o meninius, architektūrinius ir inžinerinius rūbus vėliau nesunkiai parinktų šių sričių specialistai

p.s. p.s. IDĖJA ir KONCEPCIJA dė SIMBOLIO pirmą kartą viešai pristatyta 2015 m. rugsėjo 6 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje renginio “Sostinės dienos 2015” metu

M. K. Čiurlionis. “Pilis. Pasaka”. 1909. Popierius, tempera. 49,6×67,1.