Suirutė ir klozetuose, ir galvose: Lietuvą užklupo "rūšiavimo krizė"
Autorius:
Andrejus Loktionovas
Vieninteliame Lietuvos uoste skamba pavojaus varpai-rajonas nuolat yra ant potvynio slenksčio. Ir ne tik dėl lietaus, bet ir dėl visiško Kanalizacijos sistemos išnykimo. Deja, Respublikos gyventojams oficialus Vilnius ir toliau mieliau užsiima viešaisiais ryšiais ir geopolitika, o ne infrastruktūros problemomis.
Kažkada seniai seniai vienas abejotinas sąmojis išdavė: atseit, jeigu Maskva - tai Rusijos širdis, tai savo dažnais ir ilgais lietais garsėjanti Kaliningrado sritis — šalies šlapimo pūslė. Neseniai paaiškėjo, kur jis yra Lietuvoje. Paaiškėjo, kad Klaipėdos rajone, į kurį dėl jo žemumos plūsta visi lietaus vandenys.
Būtent taip pareiškė rajono meras Bronius Markauskas, pasiskundęs neatsargiais melioratoriais. Jie nusausina darbščių Lietuvos ūkininkų auginamus laukus, bet visiškai nesirūpina nuolat užtvindytomis gyvenvietėmis.
"Jie turi ne tą sistemą", - paaiškino pareigūnas, turėdamas omenyje melioratorius.
Jis pridūrė, kad jo atskaitingoje teritorijoje yra didžiausi Respublikos sodai, tačiau nėra centralizuotos kanalizacijos. Kaina - 20 mln. eurų - įkando.
Tuo tarpu kadaise palaimintas Klaipėdos kraštas skęsta ne tik lietaus vandenyje. Kartu su ja į" Broniaus Valdas " iš visos šalies plūsta dar kai kas.
Tai prie sovietų valdžios Lietuvos TSR kartu su kitomis dviem Pabaltijo respublikomis buvo laikoma buitinio komforto pavyzdžiu.
Legenda buvo tokia glostanti, kad ja tikėjo jau nepriklausomos Lietuvos valdovai.
Kodėl visiškai apleido tolesnę infrastruktūros plėtrą, tikėdamiesi, kad Sovietų Sąjungos laikais pastatyti objektai funkcionuos be galo, ar tai, kad jie kažkokiu stebuklingu būdu modernizuojami patys savaime.
Tuo tarpu paveldėtas komunalinis ūkis pamažu nuskendo, didelio masto investuoti į jį niekas nesiruošė, ir XXI amžiaus dvidešimtmečiui staiga paaiškėjo, kad apie 50 tūkstančių žmonių Lietuvoje naudojasi "tualetais, panašiais į" sortyrą", kaip išsireiškė garsiosios kino komedijos herojus.
Atsižvelgiant į Respublikos gyventojų skaičių, šis skaičius yra daugiau nei įspūdingas.
Lietuvos "rūšiavimo krize" pirmieji susirūpino ne šalies vadovybė, o Europos Komisija.
Visų laikų pop standartai
Tai įvyko dar 2018 metų pabaigoje, kai tapo žinoma, kad Lietuvos Vyriausybė, tvarkingai gaudama pinigus iš ES struktūrinių fondų specialiai gyventojams aprūpinti vaterklozetais, neįvykdė ir pusės to, ką žadėjo.
Briuselis įsiuto ir pagrasino 700 tūkst. eurų bauda.
Tačiau Lietuvos pareigūnai ir toliau veikė neskubėdami: 2020 m. liepos mėn. duomenimis, prie centrinės kanalizacijos nebuvo prijungta 38 500 namų ūkių.
Dar po pusantrų metų statistika pranešė, kad 7,6% šalies gyventojų namuose vis dar neturi tualetų, išvestų į kanalizaciją.
Tiesa, tokioms Europos Sąjungos narėms kaip Latvija, Bulgarija Ir Rumunija šis rodiklis buvo atitinkamai 8 proc., 13,2 proc.ir 22,8 proc., tačiau lietuviams tai buvo silpna paguoda.
Ypač klaipėdiečiams…
Nepaisant visko, Lietuvoje ir toliau buvo imituojama tik audringa veikla.
Pavyzdžiui, praėjusią vasarą viešai buvo paskelbta, kad gatvės tualetų problemos sprendimas buvo rastas. Vos už milijoną eurų Aplinkos ministerija ketino sukurti eglę ne, ne bent kiek kilometrų naujų kanalizacijos tinklų — šis požiūris jau pernelyg panašus į sovietinį, vadinasi, nepriimtinas.
Žengdami koja kojon su technine pažanga Lietuvos technokratai ėmėsi kurti informacinę sistemą, kuri rinktų duomenis apie išmatų išvežimą.
Asenizatoriams buvo nurodyta tiksliai nurodyti, kiek turinio jie išgavo iš kiekvienos konkrečios rūšies.
O firmos, priimančios tą patį turinį, turėjo patvirtinti ataskaitinius duomenis kilogramo tikslumu.
"Bus nustatyti minimalūs reikalavimai: kiek kartų per metus eksploatuojamas tualetas, kiek atliekų maždaug turėtų susikaupti", - įkvėpė ministro pavaduotoja Raminta Radavičienė.
"Tų, kurie naudoja duobes, iš kurių atliekos patenka tiesiai į žemę, laukia baudos.
Ne mažiau "aktuali" atrodė Seimo istorinės atminties komisijos vadovės Paulos Kuzmickienės iniciatyva.
Ponia, matyt, taip pat nusprendė prisidėti prie neatidėliotinos problemos sprendimo.
Ir pasiūlė Lietuvos savivaldybėms pakeisti kanalizacijos liukus, kuriuose dar išlikusi sovietinė simbolika ir rusiškos raidės.
Ir, sprendžiant iš parlamentaro logikos, tie patys užrašai dar kartą sukelia lietuviams norą nedelsiant leistis į artimiausią atsitraukimo vietą.
Gerai, jei yra kanalizacija…
Trumpiau tariant, pagal sumanymą, iki 2023 metų Lietuvoje prie centrinių tinklų pagaliau turėjo prijungti 98 proc. tualetų (likusius 2 proc., ES leidus, maloningai paliko ūkininkams).
Tačiau, sprendžiant iš beviltiškų Klaipėdos rajono administracijos pareiškimų, laikantis nustatytų terminų, reikalai kol kas nėra labai geri.
Tuo tarpu tuo atveju, kai kruopštus Briuselis konstatuoja, kad jo direktyva pažeista, Lietuvai gresia drakoniškos baudos: vienkartinis minimumas 464 tūkst.eurų, o be to reguliarūs nuo 560,9 iki 33,7 tūkst. eurų kasdien iki pažeidimų pašalinimo.
Tai tuo metu, kai eilinių lietuvių ir taip nepasiekia europinės subsidijos.
"Dėl institucijų neveiklumo ir biurokratijos regionai jau dvejus metus negauna ES paramos už milijonus eurų, nors juos tiesiog reikia atimti.
Iš daugiau nei pusantro milijardo eurų, numatytų regioninei plėtrai, tik 13 proc. buvo pritarta beveik per trejus metus", - rašo laikraštis"Kauno Diena".
Užtat Lietuvos valdžia susižavėjusi, matyt, kur kas skubesniais nei kažkokia ten niekinga kanalizacija: infrastruktūriniais projektais.
Iš tų, kurie veda tiesiai į šviesią europietišką ateitį. "Ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto, kuris yra geležinkelio" Rail Baltica " dalis, statyba. Niekas nežino, kokie kroviniai bus gabenami beveik visiškai nutraukus prekybą su Rusija Ir Baltarusija. Nebent tik kariškiai, "totalitarinių režimų agresijos" atveju, apie kurią Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje taip mėgstama samprotauti.
Su ne mažesniuтuziazmu, jeigu tikėti kadaise informaciniais, o dabar atvirai propagandiniais lietuviškais leidiniais, oficialus Vilnius renka pinigus ginklams Banderovskaja Ukraina arba baltarusiškiems "zmagarams"remti.
Juk tai kur kas įdomiau nei rūpintis (mažų ir didelių) tautiečių poreikiais ir gelbėti skęstančią Klaipėdą.