Deja vu...

Pirmi apsinuodijimo fosgenu simptomai- perštėjimas gerklėje, kutenimas trachėjoje, bronchuose ir nestiprus kosulys. Po keliolikos valandų simptomai stiprėja: išsivysto stiprus kosulys, žmogaus kvėpavimas tampa negilus, paviršinis, atsiranda plaučių uždegimo požymių. Kvėpuojant gali jaustis skausmas, o skrepliuose atsirasti kraujo priemaiša. Miršta 30- 70 proc. ,,prisikvėpavusių''. Na, kaip matome, ne visada sveika vaikščioti tyrame ore, ypač kai šviežia žole kvepia...

Pasveikimo atvejų tikrai būta, jei sveikata laikysime kritusį darbingumą, metų laike besikartojančias kvėpavimo takų ligas ar net po kelių dešimtmečių išsivystančias infekcijas plaučiuose.

Užuosti fosgeną galima tik tada, kai jo koncentracija siekia 4 mikrogramus litrui. Kadangi jis atbukina uoslę- vėliau nebeužuodžiamos ir keliasdešimt kartų stipresnės dozių. Dar fosgenui būdinga, kad jis paveikia ir skonio receptorius taip, kad maistas įgauna visiškai kitokį skonį ar tampa beskonis.

Fosgenas kaip cheminis ginklas naudotas pirmajame pasauliniame kare. Mažomis koncentracijomis jo kvapas primena šviežiai nupjautą žolę ar šieną.

Fosgeno gamyba uždrausta. Tiesa, po karinės kampanijos Irake paaiškėjo, kad JAV kariuomenė turėjo 63 tūkstančius tonų fosgeno.

A kas čia supras..........