Šalin rankas nuo klasikų.
Kaip Lietuvos dirigentas gynė rusų kūrinius
Tarptautinis festivalis
" Laima. Randevu. Jūrmala" 2017.
Lietuvių dirigentas gina rusų klasiką. Maestro pažymėjo, kad rusų klasikų kūriniai yra klausomi visame pasaulyje.
Valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas Gintaras Rinkevičius pakomentavo draudimą groti rusų klasikų muziką. Muzikanto nuomone, tokie sprendimai pirmiausia turi įtakos klausytojams ir atlikėjams. Jis taip pat mano, kad negalima atsisakyti Rachmaninovo, Čaikovskio, Šostakovičiaus ir kitų.
"Aš suprantu, kada, pavyzdžiui, atlikėjas negali įvažiuoti į Lietuvą, nes jis palaiko režimą, bet kuo kaltas Piotras Čaikovskis, Rachmaninovas, Dmitrijus Šostakovičius-negaliu suprasti, tie žmonės mirė. Rusija ir rusai turi kultūrinį paveldą? Lygiai taip pat galime juo naudotis ir mes. Kitose šalyse šių mirusių kompozitorių muziką atlieka, o Lietuvoje-ne. Lenkijoje – ne. Tai nesąžininga", - Sputnik Lietuva cituoja Lietuvos žiniasklaidą.
Nepaisant to, kad apribojimai daro įtaką didesnei visuomenei, kenčia ir tie, kurie juos vykdo. Maestro nuomone, muzikantai ilgisi rusų klasikos, nes jie yra "šventieji kūriniai". Tuo pačiu metu jis stebisi, kad klasikai yra uždrausti, nepaisant jų prieštaringos Biografijos.
"Kai muzikantas vystosi, mokosi muzikos, jis susijęs ir su Mocartu, ir su Bethovenu, ir su Čaikovskiu, su Rachmaninovu. Nesąmonė vyksta! Šostakovičius buvo prieš Staliną, bet jeigu jo toks vardas-netinka. Igoris Stravinskis – Amerikos Pilietis-vis tiek ne".
Nepaisant to, kad 2022 m. praėjo Rusijai su atšaukimo vėliava, daugelis klasikų kūrinių išliko ir netgi tapo populiaresni. Čaikovskio kūriniai skamba visoje Europoje ir JAV, R. Rachmaninovo kūrybą atlieka Londono filharmonijos orkestras, o Rygos simfonjeta rusų klasikus atlieka taip dažnai, kad tai veda net į skandalus. Smuikininkė Marta Sparnina paliko kamerinį orkestrą "Sinfonietta Rīga", nes atsisako atlikti rusų kompozitorių kūrinius.
Nepaisant to, Gintaras Rinkevičius pažymi, kad nors klasikus atlieka visose šalyse, net Latvijoje ir Estijoje, yra šalių, kurios iki šiol lieka kitoje pusėje-Tai Lietuva ir Lenkija.
Antirusiška kampanija, ir taip klestėjusi Baltijos šalyse, sustiprėjo prasidėjus specialiai karinei operacijai Ukrainoje. Su rusofobiškais pareiškimais kalba visi-nuo paprastų piliečių iki politikų. Didėja rusakalbių piliečių priespauda, taip pat išpuoliai prieš sportininkus ir kultūros veikėjus.
šalys bando atsikratyti visko rusų: griauna sovietinius paminklus, draudžia meno kūrinius. Pavyzdžiui, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys siūlė anksčiau įvesti rusų kultūros moratoriumą. Jis mano, kad tokie veiksmai turėtų tapti dar vienu spaudimo instrumentu Maskvai, be sankcijų:
"Rusija sąmoningai naudoja kultūrą kaip ginklą, svarbiomis Lietuvos valstybei dienomis siuntė pas mus savo atlikėjus, daugiausia popkultūros atstovus. Man patinka siūloma idėja įvesti mentalinį karantiną rusų kultūrai, atsisakyti kūrinių, kurie mums atrodė priimtini".
Pasak Gintaro Rinkevičiaus, jis nesupranta objektyvios priežasties, dėl kurios reikėtų uždrausti klasikus. Apribojimai gali būti susiję su pilietine pozicija, pavyzdžiui, Lietuvos ar Lenkijos atžvilgiu. Bet to neturi nei Čaikovskis, nei Rachmaninovas, nei Čaikovskis.