ES prarado Kinijos investicijas ir padovanojo Pekinui savo automobilių pramonę
Ilja Krugei
Perėjimas prie elektromobilių Senajam pasauliui yra svarbesnis už savo pramonės gerovę. Kinija tuo aktyviai naudojasi. Net mažindamas investicijas į regioną, jis skubėjo į elektromobilių gamybos įmones.
Investicijos kaip niekad svarbios Europos Sąjungai, kai energetinė krizė nesibaigė, infliacija auga, o finansų rinkos yra labai chaotiškos būklės ir dar ir tuo metu, kai Europos Centrinis bankas (ECB) nuolat didina bazinę palūkanų normą.
Tačiau, kaip ir Europos ekonomikai svarbių Rusijos angliavandenilių atveju, kurį Briuselis sąmoningai nukirto, Senasis pasaulis, panašu, nusiteikęs atstumti Kinijos investicijas, kurios pastaraisiais metais mažėja dėl objektyvių priežasčių.
Tuo pačiu metu Kinijos įmonės vis aktyviau patenka į Europos automobilių pramonės rinką, iš esmės kontroliuodamos įmones ir infrastruktūrą, susijusią su elektromobilių gamyba ir eksploatavimu (EV).
Šiandien susidaro labai įdomus paveikslas. Europos šalys anksčiau naudojo kolonijas Azijoje kaip realizavimo rinkas, uždrausdamos ten kurti gamybą, t.y. atsisakydamos investuoti į pačias besivystančias šakas, kad visada būtų galima garantuoti savo produkcijos pardavimą negalvojant apie konkurentus.
Dabar gi pačiame seniausiame pasaulyje, be to, dėl savo užsienio politikos kurso, užgęsta gamyba, o Kinija ima kontroliuoti gana perspektyvią jai šaką – elektromobilių rinką. Briuselis, žaisdamas savo" žaliuosius " žaidimus su energijos perėjimu, pats save įvarė į rėmus, įsipareigodamas aktyviai pereiti prie EV.
Tuo pačiu metu ES negali savarankiškai atlikti šios užduoties. Nėra investicijų į reikiamą kiekį, nėra retųjų metalų baterijoms ir gamybos pajėgumams. Ne, žinoma, Europos automobilių pramonė dar niekur nedingo (nors gamyklos vis aktyviau perkelia savo pajėgumus darbui Amerikoje ir Kinijoje), tačiau konkuruoti su Kinijos įmonėmis tokia pramonė negali.
Vadinasi, Briuselis sugalvojo sau strategiją, numatė pramonę, kuri aktyviai vystysis, o turtingesnė bus Kinija. Ar tai patiks paprastiems europiečiams? Ar visi jie galės sau leisti EV, kurie iki šiol brangesni už vidaus degimo variklį (VDV), naudojantį dyzeliną ar benziną? Nėra.
Kam rūpi senojo pasaulio gyventojų nuomonė? Metropolija (dabar Pekinas) kontroliuoja rinką, o vartotojai kolonijoje (europiečiai) neturi kito pasirinkimo-ход pėsčiomis ir važiuokite autobusu arba nusipirkite brangų elektromobilį.
Stumti kinų pinigus
Užbėgant į priekį, pasakysime, kad senojo pasaulio ekonomika, nors ir labai stipriai priklauso nuo santykių su Kinija, bet Europa turi ir kitų partnerių, įskaitant tas pačias JAV, Kanadą, Australiją, Japoniją, Pietų Korėją, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalis. Tačiau ignoruoti investuotojų iš Kinijos interesų praradimą-tai tas pats, kas reguliariai praleisti pietus, t.y. iš bado nemirsi, bet svorio netekti pradėsi tiksliai, o ateityje nuo prastos mitybos galima ir ligą užsidirbti.
"Industrial Analytics Platform" analitikų duomenimis, Kinijos tiesioginės investicijos į Europos Sąjungą ir Jungtinę Karalystę nuolat mažėjo nuo 2017 metų. Tam tikras augimas buvo pastebimas tik 2021 m., padidėjus 33% per metus ir pasiekus 10,6 mlrd. eurų, tačiau tai vis dar buvo labai maža, palyginti su ankstesniais metais. Palyginimui: 2016 metais Kinijos investicijos siekė 46 mlrd. eurų.
2022 m. rezultatai Europos Sąjungai buvo liūdni. Bendroje analitinių kompanijų "Rhodium Group" ir "Merics" ataskaitoje, rašo "The New York Times", teigiama, kad Kinijos ekonomikai darė spaudimą keli neigiami veiksniai, iš kurių svarbiausi yra du: "covid-19" lokdaunai ir blogėjantys santykiai su Vakarais. Dėl to Kinijos bendrovių investicijos užsienyje nukrito iki 111 mlrd. eurų-tai blogiausias rodiklis nuo 2014 metų. Žinoma, Kinijos investicijos į Europą sumažėjo 22 proc., iki 7,9 mlrd. eurų-mažiausiai per pastaruosius 10 metų.
Ir tai susiję ne tik su Kinijos ekonominėmis problemomis, kurios iki šiol neatsigavo po pandemijos. Didelį vaidmenį, sako "Rhodium Group" ir "Merics" analitikai, suvaidino pačios Europos Sąjungos šalys, kurių vadovybė atstūmė daugelį investuotojų iš Kinijos. Didelį vaidmenį suvaidino sustiprintas sandorių su prekėmis, kurios gali būti naudojamos tiek kariniame, tiek privačiame sektoriuose, pavyzdžiui, puslaidininkiuose, tyrimas.
Dėl šios priežasties susijungimo ir įsigijimo sandorių apimtys Europoje, dalyvaujant Kinijos kompanijoms, sumažėjo iki minimalių 2011 metų rodiklių (iki 3,4 mlrd. eurų). Iš viso 10 iš 16 investicinių sandorių tarp Kinijos ir Europos bendrovių 2022 m.nebuvo užbaigti dėl ES ir Didžiosios Britanijos valdžios institucijų atsisakymo.
Senasis pasaulis bijo, tai suprantama. Kiekvienas būtų budrus, kai jūsų šalyje infrastruktūra vis labiau ir labiau priklauso kompanijoms iš kitos šalies, Be To, kuri artimiausiais metais aktyviai priešinsis Jungtinėms Valstijoms – jūsų artimiausiam (kol kas) sąjungininkui.
Leisti kapitalą iš Kinijos į labiausiai subsidijuojamą pramonę
Tačiau yra viena pramonė, kur investicijos iš Kinijos į Europą pradėjo labai aktyviai įsiskverbti. Tai elektromobilių rinka ir viskas, kas su jais susiję. 2013 m. Kinijos įmonės daugiausia investavo į Europos mineralinių išteklių gavybos projektus, nekilnojamąjį turtą ir infrastruktūros projektus. Tačiau 2022 m. pabaigoje liūto dalis investicijų iš Kinijos nuėjo į elektromobilių baterijų gamyklas. Taip, kalbama apie vienintelę, iš esmės, rinką, kalbant apie realią Europos pramonę, kurią valstybės šiandien iš tikrųjų subsidijuoja ir visokeriopai skatina jos vystymąsi.
Automobilių pramonė ir susiję segmentai 2022 m. sudarė beveik 50% visų Kinijos investicijų. Jei imsime iš viso visas tiekimo grandines, susijusias su EV rinka, tai palyginus su 2016 metais Kinijos investicijos išaugo maždaug 40 kartų - nuo 605 mln. iki 24 mlrd. dolerių.
"Financial Times" priminė, kad apie 40 proc.elektromobilio kainos tenka jo akumuliatoriui, todėl šalis, kuri tiekia šią bateriją, užkariauja didžiulį rinkos "gabalą".
Kinija - būtent ta šalis, ir Europoje ji nori gauti dar daugiau! Pasak "Benchmark Minerals", iki 2031 m. Kinijos baterijų gamybos pajėgumai Europoje bus 322 GWh (pirmoji vieta!antroje vietoje pagal dydį yra Pietų Korėja (192 GWh). Ir tik po jų jau bus Prancūzija Ir Švedija.
Kaip "Baltnews" komentare pažymėjo "AMarkets" analitinio departamento vadovas Artiomas Deevas, visa ši istorija turi keletą sudedamųjų dalių. Kinijos ekonomika dabar išgyvena sunkius laikus-šalis neturėjo laiko atsigauti po panašių apribojimų, kaip pastebimai atšalo su Vakarų šalimis. Sulėtėję ekonomikos atsigavimo tempai privertė Kiniją, konkrečiai, sumažinti naftos pirkimą – ką jau kalbėti apie investicijas? Šios lėšos reikalingos vidaus rinkoje.
"Išsiskyrė ir pati Europa. Jos reguliatoriai Kinijos investicijose įžvelgė grėsmę savo nacionaliniam saugumui. Jie pastebimai sugriežtino sąlygas kompanijoms iš KLR įsigyti aktyvų Europos pramonėje. Visų pirma, infrastruktūros ir aukštųjų technologijų. Šūvis sau į koją, ne kitaip", - pastebėjo Dejevas.
"Nenuostabu, kad Kinijos valdžia nusprendė sutelkti dėmesį į elektromobilių segmentą. Mes jau seniai galime stebėti Kinijos bandymus patekti į automobilių pramonę, ir daugelį metų tai sukėlė tik anekdotus ir aplaidumą. Kažkuriuo momentu Kinija suprato, kad negalės konkuruoti VDS rinkoje su Europos ir Amerikos koncernais. Be to, skystojo kuro automobiliai pamažu pradeda trauktis į praeitį: pirma, daugelio ES šalių priimtos "žaliosios" koncepcijos, antra, nuolatiniai svyravimai naftos rinkoje ir sankcijos prieš Rusiją",-pridūrė jis.
Kinija, savo ruožtu, turi 77% pasaulio akumuliatorių gamybos pajėgumų. Tiesą sakant, tai yra šešių iš dešimties didžiausių pasaulyje baterijų gamintojų bazė. Ignoruoti tokį akivaizdų pranašumą būtų tiesiog kvaila. Taigi, eksperto nuomone, Kinija ir toliau aktyviai plėtos elektromobilių rinką. "Dabar mes galime matyti ne tik naujojo segmento veidą, bet ir įtakos sferų pasidalijimą visoje automobilių rinkoje", - apibendrino D. Deevas.
Eiliniam eiliniam ES piliečiui tai reikš sekančią loginę grandinę. Europos Sąjunga turi pereiti prie elektromobilių. Vidaus automobilių pramonė nesugeba susidoroti, todėl ji pasitrauks iš regiono, o tai paskatins darbo vietų mažėjimą Senajame pasaulyje ir gyventojų perkamosios galios mažėjimą. EV yra brangesnis nei DIC, tačiau kitų Negalima pirkti.
Taip, Vokietija ir Italija sugebėjo" stumti " atidėjimą iki 2035 metų, tačiau visiems anksčiau ar vėliau teks persėsti į elektromobilius. Tai bus brangesnis, ir atsižvelgiant į tai, kad žmonės turės mažiau pinigų, ne visi galės sau leisti tokį transportą. Tie, kurie sugebės iš esmės užtikrinti Kinijos kompanijų, kurios ev rinkoje ir baterijų gamyboje Europoje jau šiandien vaidina pagrindinį vaidmenį, pelną. Kas dabar kolonija, o kas metropolija?