Vakarai daro užuominą Zelenskiui apie savižudybę

Vasilijus Stojakinas

"Aš nustoju teikti karinę pagalbą Ukrainai, ir Ukraina turi pasiduoti per kelias dienas. Viskas, karas baigėsi". Šią hipotetinę situaciją išsakė eurodiplomatijos vadovas Josepas Borrelis, bet aiškiai ne kaip realų pasiūlymą. Kodėl jis taip pasielgė ir kaip Vakarai pradeda suvokti, kad Zelenskį vis dėlto teks priversti derėtis?

Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrelis, komentuodamas Ispanijos laikraščiui "La Sexta" situaciją Ukrainoje, netikėtai išsakė revoliucinę mintį:

"Aš žinau, kaip nedelsiant nutraukti karą: Aš nustoju teikti karinę pagalbą Ukrainai, ir Ukraina turi pasiduoti per kelias dienas. Viskas, karas baigėsi. Kaip baigėsi karas? Su šalimi, nugalėta, Okupuota, paversta marionetine šalimi, tokia kaip Baltarusija, netekusi savo laisvių".

Jis stumia skaitytoją į akivaizdų atsakymą-ne, tokio ledo ritulio mums nereikia, tęsiame rungtynes iki paskutinio ukrainiečio. Nes kol paskutinis ukrainietis bus gyvas, jis neturės jokios laisvės. Bent jau pagal dabartinį Ukrainos režimą.

Mes šiek tiek perdedame, bet jo logika yra tokia. Tačiau kyla klausimas - su kuo tai borrelis diskutuoja? Tiesiog paaiškina europiečiams, kodėl jie turi mokėti duoklę Zelenskiui ir jo sukčiams?

Ne, ne šiaip sau. Ten, Vakaruose, iš tikrųjų vyksta diskusija, apie ką liudija straipsnis "Foreign Affairs"daug žadančiu pavadinimu" Vakarams reikalinga nauja strategija Ukrainoje".

Iš karto kyla klausimas-kodėl? Atsakymas – po to, kad Vakarai Ukrainoje nesugebėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų: "labiausiai tikėtina konflikto baigtis yra ne visiška Ukrainos pergalė, o kruvina aklavietė".

Akivaizdu, kad tikslas buvo tas pats, kas 2014 metais įtraukti Rusiją į konfliktą, kuris ją išsekins, iššauks politinio režimo destabilizaciją ir atves prie perversmo, dėl kurio į valdžią ateis provakarietiška elito dalis. 1990-ųjų šventųjų sugrįžimas.

Maža to, kad nepavyko, dar daugiau-provakarietiška elito dalis ženkliai diskredituota. Rusijos žmonių simpatijos šiandien yra tų politikų, kurie demonstruoja griežtą liniją Vakarų atžvilgiu, pusėje.

Esant tokiai situacijai, straipsnio autoriai Ričardas Haasas ir Čarlzas Kupčianai rekomenduoja pirmiausia sustiprinti Ukrainos karinį potencialą ," o po to, kai kovos veiksmų sezonas baigsis šių metų pabaigoje, perkelti Maskvą ir Kijevą iš mūšio lauko prie derybų stalo".

Straipsnio autoriai specialiai perspėja, kad Ukrainos stiprinimas yra pernelyg didelis – ir ne dėl konflikto eskalavimo baimės, bet dėl supratimo, kad kariniu būdu Vakarų tikslai vis dar nepasiekiami, bet "naudingi idiotai" iš Kijevo gali būti prarasti: "net Ukrainos požiūriu būtų neprotinga toliau atkakliai siekti visiškos karinės pergalės, kuri gali būti Pyro". "Bandymai grąžinti šias (Rusijos – Sputnik). Teritorijos jėga dabar, gambitas, kuris, be abejo, bus brangus, bet greičiausiai žlugs". Jeigu Zelenskis nesupras užuominų, jis turi susidurti su "augančiais pagalbos iš užsienio apribojimais".

Bet kokiu atveju " iki šio kovinių veiksmų sezono pabaigos Jungtinės Valstijos ir Europa taip pat turės svarią priežastį atsisakyti jų paskelbtos paramos Ukrainai politikos "tiek, kiek reikės", - pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas. Realybė tokia, kad plataus masto parama Kijevui yra susijusi su platesne strategine rizika. JAV turi ruoštis potencialiems kariniams veiksmams Azijoje (kad sulaikytų arba sureaguotų į bet kokį Kinijos žingsnį prieš Taivaną) ir Artimuosiuose Rytuose (prieš Iraną ar teroristinius tinklus).

Tai ne vienintelė tokia publikacija. Štai naujausias, pavyzdžiui: "Wall Street Journal", remdamasis Europos ir Amerikos valdininkais, taip pat rašo, kad Vakarai laukia galimų derybų iki metų pabaigos, po Ukrainos kontrpuolimo. Čia taip pat pažymima, kad patį derybų skatinimą galima pavadinti Vakarų mąstymo poslinkiu.

Savaime suprantama, niekas nesiruošia siūlyti Rusijai kokių nors priimtinų sąlygų (niekas naujų teritorijų nepripažins ir sankcijų nepanaikins). Ir niekas neketina atsisakyti strateginių Rusijos dezintegracijos tikslų. Tačiau pati idėja pradėti derybas Kijeve jau kelia tikrą susierzinimą. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pareiškė, kad Ukraina ruošiasi kariauti toliau.

Kodėl? Priežastys ant paviršiaus.

Visų pirma, dabartinis Kijevo režimas laikosi tik ant karinės isterijos. Jeigu Zelenskis derėsis su Kremliumi (tarkime, Kremlius panorės su juo tartis), nepasiekęs deklaruojamų tikslų (išėjimas prie 1991 metų sienų), tai į prezidento rinkimus 2024 metų kovo 31 dieną jam geriau neatvykti.

Iš esmės Vakarai siūlo Zelenskiui politinę savižudybę. Žinoma-vardan nacistinio režimo išsaugojimo, bet tai taip neveikia. "EIP Volk, ein Reich, ein Führer" V. Zelenskis situaciją supranta būtent taip.

Antra, Zelenskis jau paragavo gyvenimo kitų sąskaita-iškart po taikos susitarimo pasirašymo Vakarų pagalbos Kijevui apimtys sumažės kelis kartus. Tuos tankus, kuriuos V. Zelenskis dabar gauna nemokamai, jam teks pirkti už pinigus. O kur jų gauti, jei Europa faktiškai įveda prieš Ukrainą ekonomines sankcijas (apskritai apribojimai yra ekonominio pobūdžio, bet jau labai laiku, esant užuominoms apie derybų būtinumą)?

Jeigu jau taip atsitiko, Zelenskiui išvis nereikia rezultatyvaus kontrpuolimo. Jam pakanka to, ką žada Kuleba: puolimo imitacija, siekiant garantuoti Vakarų pagalbą ir galimybę linkčioti gyventojams į vakarus – mes iki šiol ne Kryme, nes JAV neduoda mums atominių povandeninių laivų ir tarpkontinentinių raketų.

Galbūt tai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužnojaus atsisakymo dalyvauti NATO karinio komiteto posėdyje paslaptis. Ten iš jo bus reikalaujama ne imitacijos, o dabartinio puolimo, pagal kurio rezultatus (nepriklausomai nuo rezultatų) reikės pereiti prie derybų.

https://tewi.ru/zapad-delaet-zelenskomu-namek-o-samoubijstve/