avatar

Kažkurią dieną svarsčiau, kas tai yra prisitaikėliškumas. Lietuviškai ši sąvoka turi neigiamą konotaciją, tačiau priklausomai nuo požiūrio kampo, laipsnio ar pan., prisitaikėliais mes galime būti vadinami visi. Pvz., lipdami laiptais, mes prisitaikome prie laiptų formos, kad nepargriūtumėm. Dalyvaudami susibūrime, kuriame reikia tylos, mes prisitaikome kalbėdami tykiai. Kai norime miego, esame pavargę, mes prisitaikome ir prie prastesnių miegui ar poilsiui sąlygų.

Visumoje, norėdami pasiekti savo kažkokį tikslą, mes prisitaikome prie kažko, kad išliktų galimybė tą tikslą pasiekti.

Ir pagalvojau apie vandenį - vanduo inde puikiausiai prisitaiko prie indo sienų. Tai ar vanduo kažkoks nevykęs prisitaikėlis? Bet laisvėje vanduo - tai šaltiniai, upės, kriokliai, jūros, liūtys ir pūgos, kuriems kelio nepastosi. Tai gal ir vanduo stiklinėje gyvena ta laisvės dvasia, o prie stiklinės sienų glaudžiasi norėdamas jomis išlipti, ištrūkti į savistovę būseną?

Žinoma, situacija situacijai nelygi, neigiamai vertinčiau nusikalstamą, išdavikišką prisitaikėliškumą turint kitokią išeitį, o jei matau bangos nešamą šapelį, kol mano šapeliui pavyko tos bangos išvengti, na ką tas plaukiantis šapelis, be prisitaikymo, gali daugiau daryti? Gali parėkauti, kad prieštarauja...

Galbūt prisitaikėliškumą apibrėžia ne krypties keitimas, o būtent tikslo (ne)pateisinamumas mūsų akimis? Bet kaip žinoti kito tikslą, nepraėjus jo kelio? Ar kito žmogaus tikslas turi visiškai atitikti mūsų vertybes? Ir tekantis vanduo taip pat keičia kryptį, susidūręs su akmeniu. Neprisitaikėliška tarsi būtų jam išgaruoti arba apsisukus tekėti atgal. O jeigu tekančio vandens tikslas kažkur už to akmens? Kodėl jis turi atsisakyti savo tikslo, vien kad pasitaikė kažkoks akmuo kelyje? Ar nebūtų tai dar labiau... prisitaikėliška?

Tema, mano akimis, daugiasluoksnė ir nevienareikšmiška, bet ir man smegenys neišneša visapusiškai įvertinti. Ir turint omeny, kad tas pačias savybes savyje mes linkę vertinti palankiau nei kituose, o iš šono tikrai sudėtinga nustatyti, ar subjektas "neturi stuburo", ar tiesiog yra katės lankstumo. T.y., aš nepajėgčiau tvirtai pasakyti, kad vienas žmogus yra prisitaikėlis, o kitas ne. Savęs nelaikau prisitaikėlišku (neigiama prasme) žmogumi, bet ar kitiems taip pat atrodo? Nežinau.