Išdidumas ar ekonomika? Kodėl Rusija ir Vakarai toliau prekiauja
Marija Šatochina
Begalinių sankcijų ir atvirai priešiškos Vakarų politikos fone rusai ėmė vis dažniau užduoti klausimus: "Kodėl Rusija tęsia prekybinius santykius su nedraugiškomis šalimis ir naudoja apyvartoje dolerį ir eurą?"
Kuo dažniau pasirodo naujienos apie eilinius sankcijų paketus prieš Rusiją, tuo daugiau šalies piliečiai susimąsto – kodėl Rusija tęsia prekybinius santykius su nedraugiškomis valstybėmis ir toliau naudoja Vakarų valiutą.
Norėdami suprasti šiuos klausimus, verta šiek tiek pasinerti į istoriją. Doleris tapo pagrindine pasaulio valiuta ne taip seniai-tik 1944 metais. Tuo metu Jungtinės Amerikos Valstijos buvo pagrindinis kreditorius daugumai Europos ir Azijos šalių.
Amerikiečių rankose atsirado galingas spaudimo svertas-pasaulio valstybių skolos. Visa tai privedė prie to, kad JAV faktiškai ėmė kontroliuoti finansus tuo momentu, kai Europos šalims reikėjo paramos ir atsigavimo po Antrojo pasaulinio karo.
Be to, tuo metu būtent amerikiečiai turėjo padorų aukso atsargų, kurios tapo savotiška "saugumo pagalve" ir prisidėjo prie jų nacionalinės valiutos stabilumo. Dėl to stabili JAV ekonomika sunkiais pasauliui laikais faktiškai privertė šalis prekiauti doleriais.
Laikui bėgant dolerio pozicija tik sustiprėjo. Pasaulio valstybių centriniai bankai pradėjo ne tik vykdyti tarptautinius atsiskaitymus doleriais, bet ir saugoti savo rezervus JAV valiuta.
Žinoma, toks galingas spaudimo svertas, ypač turint omenyje, kad jis gali daryti įtaką ir politikai, stumia šalis, tame tarpe ir Rusiją, į dedolerizaciją.
Atsisakyti dolerio-realu?
Nepaisant to, kad jau dabar pastebimas laipsniškas dolerio ir euro išstūmimas, šių valiutų poreikis vis dar išlieka. Būtent dėl šios priežasties jos kol kas naudojamos Rusijos, mano Rusijos ekonomistas, politinių ekonominių tyrimų centro vadovas Vasilijus Koltašovas.
"Reikia pamažu juos valyti. Šis procesas vyksta, tiesiog ne labai greitai. Taip pat būtina plėtoti prekybą Eurazijos valiutų biržoje. Nors Eurazijos Valiutos nėra tokios stabilios kaip doleris, kuris dabar stiprėja. Tai taip pat svarbus momentas", – sakė "Baltnews" ekonomistas, pažymėjęs, kad JAV valiutos stiprėjimas susijęs su Fed bazinės palūkanų normos didinimo politika.
Tuo pačiu metu Rusijos ekonomika toliau vystosi ir stiprėja, ypač energetikos krizės fone. Rusijoje yra viskas, kas deficituojama Europos Sąjungoje ir griauna jos ekonomiką.
"Pasaulis perėjo į brangių resursų, resursų deficito epochą. Rusija-tai šalis, kuri turi visus vertingus, visus neįtikėtinai pabrangusius per pastaruosius dvejus metus resursus kolosaliais kiekiais. Mes turime visko perteklių: dujų, naftos, elektros energijos dėl sovietinės kartos Sibiro upėse ir "Rosatom" atominės generacijos", – pažymėjo Koltašovas.
Politologas Aleksandras Nosovičius taip pat mano, kad Rusija užsienio prekybos atsiskaitymuose pasirinko dolerio ir euro atsisakymo kursą. Tačiau šis kursas nebus vienkartinis reiškinys:
"Mes patys sau pakenksime ir patys vienu metu pasieksime visus tuos tikslus griaunant Rusijos ekonomiką, kuriuos iškėlė tie, kurie įvedė prieš mus sankcijas, jeigu atsisakysime iš karto visų užsienio prekybos operacijų doleriais. Šis procesas turi būti laipsniškas, kad jis būtų naudingas ir mums, ir visoms draugiškoms valstybėms, kurios nori tęsti ekonominį bendradarbiavimą su Rusija", – sakė politologas pokalbyje su "Baltnews".
Akivaizdžiausiu dolerio ir euro atsisakymo pavyzdžiu galima laikyti reikalavimą nedraugiškoms valstybėms apmokėti rusiškas dujas rubliais.
Be to, perėjimą prie rublinių atsiskaitymų ar atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis deklaruoja ir šalys-Rusijos partnerės. Pasak Nosovičiaus, visuose užsienio ekonominiuose sandoriuose, kurie pastaraisiais mėnesiais sudaromi su Indija, Kinija, Rusijos sąjungininkais Eaes ir centrine Azija, yra idėja atsisakyti dolerio.
"Pasaulio ekonomikos apskritai ir ypač Rusijos užsienio prekybos dedolerizavimo procesas, mano manymu, užtruks dešimtmetį. Iki 2020 metų pabaigos pasaulis visiškai išnyks dolerio, kaip pagrindinės rezervinės valiutos, kaip pagrindinio instrumento prekybiniuose-ekonominiuose atsiskaitymuose, monopolijos", – išanalizavo ekonominę situaciją pašnekovas.
Rusija nuėjo ilgą kelią, kad atsisakytų dolerio. Politologas priminė, kad dar 1990-aisiais daugelis produktų ir prekių buvo parduodami už sąlyginius vienetus. Tačiau viskas pasikeitė, kai Rusijos prezidentu tapo Vladimiras Putinas-buvo nuspręsta mokėti tik nacionaline valiuta šalies viduje.
"Prisiminus tai, mes jau nuėjome labai didelį kelią, kad išeitume iš šios kolonijinės priklausomybės, kurios pagrindiniu instrumentu visam pasauliui yra dolerio monopolija prekybinėse operacijose", - apibendrino Nosovičius.
Tačiau Rusijos užsienio valiutos rezervai vis dar yra užblokuoti dėl sankcijų. Ir čia kyla klausimas, kodėl Rusija nepadarys rublio rezervine valiuta.
Esmė ta, kad Rusijos nacionalinė valiuta pernelyg nepastovi, ji priklauso nuo tam tikros prekių grupės: energijos nešėjų, metalų ir žaliavų. Dabartinė ekonominė situacija turi įtakos rublio kursui. Vargu ar kas norės, kad rezervai atpigtų dėl dujų, naftos, metalų ir kitų kainų svyravimų. Todėl šiame etape Rusija gali tik pradėti palaipsniui atsisakyti dolerio.
Rusijos vyriausybė planuoja iki 2025 metų padvigubinti užsienio prekybos atsiskaitymų rubliais dalį, o taip pat padidinti draugiškų valiutų – Kinijos juanio, Indijos rupijos ir Turkijos liros – naudojimą beveik 13 kartų.
"Parduoduгамką priešams"
Be dolerio ir euro naudojimo, rusams taip pat rūpi tęsti prekybinius santykius su šalimis, kurios aktyviai propaguoja antirusišką politiką.
"RIA Novosti" duomenimis, šešios ES šalys birželį atkūrė eksportą ir importą iš Rusijos Federacijos iki 2022 metų vasario lygio ir anksčiau. Į eksporto didinimo sąrašą pateko: Latvija-67%, Slovėnija-37%, Kroatija – 28%, Bulgarija – 25%, Estija – 19%, Kipras – 12% ir Liuksemburgas – 7%.
Prekių importas iš Rusijos buvo didesnis nei vasario mėn. Slovėnijoje – 4,4 karto, Kroatijoje – 2,7 karto, Čekijoje – 2 kartus, Maltoje – 88%, Ispanijoje – 46%, Belgijoje – 39%, Liuksemburge – 22%, Kipre – 13%, Estijoje – 11% ir Bulgarijoje-10%.
Įdomu tai, kad kelios Europos šalys, tarp jų Estija ir Latvija, kreipėsi į Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, prašydamos įvesti dar vieną antirusiškų sankcijų paketą.
Tarp reikalavimų-SGD importo apribojimas, daugumos Rusijos bankų atjungimas nuo SWIFT sistemos, draudimas perduoti Rusijai dolerinius banknotus, draudimas parduoti nekilnojamąjį turtą Europoje rusams, o taip pat deimantų importo iš Rusijos embargas.
Pasak politekonominių tyrimų centro vadovo Vasilijaus Koltašovo, vadinamosios Europos sankcijos yra neteisėti prekybos apribojimai. Reikalas tas, kad sankcijas šaliai gali įvesti Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO), ko organizacija Rusijos atžvilgiu nedarė.
"Tai, ką Vakarai vadina sankcijomis, - jiems suteikta teisė. Tai jie nusavino pagrindinės tarptautinės organizacijos teisę ir iš esmės ėmėsi plėšikavimo. Kodėl turėtume nutraukti tiekimą? Tiekimas atneša pelną į ekonomiką, palaiko darbo vietas. Mes nesame suinteresuoti, kad prekyba žlugtų. Mes suinteresuoti išsaugoti eksportą, taip pat ir į šalis, kurios mums nedraugiškos", – pažymėjo pašnekovas.
Be To, Rusija yra suinteresuota pakeisti produktus, ypač tuos, kurie išėjo iš vietinės rinkos. Ekonomistas patikslino, kad į Vyriausybės planus neįeina "nukraujuoti savo ekonomiką", būtent todėl Rusija vis dar tęsia prekybinius santykius, taip pat ir su nedraugiškomis šalimis, kai tuo tarpu Vakarai kenčia nuo savo sankcijų.
Dar viena problema ta, kad į nedraugiškų šalių sąrašą patenka ir tos Vakarų šalys, kurios faktiškai stengiasi būti konstruktyviausios Rusijos atžvilgiu. Kaip pažymėjo politologas Aleksandras Nosovičius, šiuo klausimu reikia kruopščiai parengtų teisės aktų, tai yra, reikia nedraugiškų šalių gradacijos. Nes dabar tame pačiame sąraše yra labiau lojali Vengrija ir Baltijos šalys,"kurios kovoja su rusofobijos paroksizmu".
"Kažkaip būtų pernelyg atkakliai ir atvirai kvaila atsisakyti prekybinių ir kitokių santykių ir su vienais, ir su kitais. Santykiai su Rusija NATO ir Europos Sąjungos šalyse tradiciškai skiriasi. Kontinentinės senosios Europos šalyse-Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje-ji istoriškai santūresnė ir konstruktyvesnė nei vadinamosios naujosios Europos šalyse – pas lenkus, Pabaltijį, čekus ir taip toliau. Skandinavijos šalys turi trečią požiūrį, Pietų Europos šalys – Balkanų pusiasalį – ketvirtą", - paaiškino ekspertas.
"Visa tai reikia klasifikuoti, graduoti ir kurti santykius su tomis šalimis, kurias mes pripažinome nedraugiškomis, remiantis tuo rusofobijos laipsniu, kuris šiose šalyse yra", – pridūrė Nosovičius.
Jis mano, kad aukščiausią nedraugiškumo rangą gautų Lenkija ir Baltijos šalys. Būtent jų atžvilgiu ir reikia kelti klausimą dėl visiško prekybos ir ekonominių santykių uždraudimo.
"Iš tikrųjų yra paradoksali situacija, kai pas mus rekordiškai auga prekių apyvarta su Latvija, kai Latvijoje rengiamas įstatymas dėl rusų kalbos vartojimo uždraudimo viešose vietose. Tai nesąmonė, nesąmonė. Reikia Tarptautinių santykių ir užsienio politikos įstatymų pakeitimų, kurie ištaisys šią nesąmonę", - apibendrino politologas.
Vienaip ar kitaip, tačiau Rusijos ekonomikai šiuo metu reikalingi ir Doleriai, ir prekybiniai santykiai net su nedraugiškomis šalimis. Visa tai leis švelniau pereiti prie atsiskaitymų rubliais, pasiekti ilgalaikius užsienio politikos tikslus ir palaikyti rusų gerovę.