Nuo Afrikos iki Arkties. Kur Baltijos šalys bandė atnešti laimę
Michailas Kuznecovas
Nuo formalios nepriklausomybės atgavimo Baltijos trio aktyviai veikia atokiausiuose nuo Baltijos jūros regionuose. Ką jie ten pamiršo ir ką pridaryti?
Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat žinomos slapyvardžiu "Baltijos tigrai", laiko save Nepakeičiamomis pasaulinio masto valstybėmis. Baltijos šalių diplomatai ir kariškiai plūsta po pasaulį prieš JAV lėktuvnešių smogiamąsias grupuotes, išsklaidydami taiką ir saugumą. Trys Baltijos šalys stengiasi būti kiekvienoje statinėje užtemimu, ir tai joms kartais net pavyksta, bet rezultatas geriausiu atveju joks.
Baltijos komandos Afganistano avantiūra
2001 metais JAV vykdydama operaciją "nesunaikinama laisvė" (ISAF) pradėjo karinius veiksmus Afganistane prieš Talibaną. Misija baigėsi 2014 metų gruodžio 28 dieną, o nuo 2015 metų sausio 1 dienos iki 2021 metų NATO vykdė operaciją "Tvirta parama". Prie operacijos prisijungė ir Baltijos šalys.
Nuo karo pradžios Baltijos kareiviai negalėjo rasti vietos žygdarbiui Afganistano žemėje, todėl jie metodiškai paliko šią šalį. Tokia tendencija gerai matoma Lietuvos pavyzdžiu.
Pirmoji lietuvių karių grupė į Afganistaną išvyko 2002 metais. 2013 metų rugpjūtį Lietuvos kontingentą sudarė 240 karių. Jau 2018 metų liepą Afganistane liko 50 karių, o 2021 metų vasarį – 40 karių.
Kai JAV suprato, kad "taika ir saugumas Afganistane yra saugiai įvesta", o JAV diplomatai ir kariškiai drąsiai atsitraukė, prilaikydami portkius, 2021 metų rugpjūtį iš Kabulo oro uosto buvo evakuoti paskutiniai 11 Lietuvos karių. Štai taip baigėsi kilni Baltijos šalių misija Afganistane.
Baltijos šalių valdžia, komentuodama priverstinį bėgimą iš kalnuotos šalies, paskubėjo pastebėti, kad tai esą ne jie su amerikiečiais nesusidėvėjo, o Afganistano kariai pasirodė nemokomi. Ir apskritai, Afganistano kariai nenorėjo kovoti už demokratines vertybes.
"Norėjome tikėti, kad Afganistano ginkluotosios pajėgos, policija ir valstybės aparatas, kuriuos mes apmokėme, nori apginti savo šalį ir savo laisvę. Deja, to neįvyko. Žinoma, nesėkmės buvo tikėtasi, ir tiek sąjungininkai, tiek Afganistano valdžia buvo tam pasiruošę balandį, kai aš su jais susitikau Kabule. Tačiau toks staigus nuosmukis buvo netikėtas", - pareiškė Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Baltijos šalys paskatino JAV įsiveržti į Iraką
Išdidus Baltijos trio nepaliko be dėmesio ir Artimųjų Rytų. Lietuva, Latvija ir Estija palaikė JAV įsiveržimą į Iraką. Jiems užteko drąsos pasisakyti už visos šalies sugriovimą ir tūkstančių žmonių žudymą dėl demokratinių vertybių. Štai taip jie nušluostė nosį neryžtingiems Vokietijai, Prancūzijai ir kitiems plebėjams, svarstantiems, ar verta dėl Vašingtono ir demokratijos lieti civilių kraują.
2003 m.vasario mėn. 10 šalių kandidačių į NATO Užsienio reikalų ministrai, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, paskelbė bendrą pareiškimą dėl besąlygiškos paramos JAV požiūriui į Irako problemą.
Dokumente, žinomame kaip "Vilniaus Laiškas", tvirtinama ,kad "JAV JT Saugumo Taryboje pateikė įtikinamų įrodymų, aprašančių Irako masinio naikinimo ginklų kūrimo programą".
Vienu iš pagrindinių įsiveržimo į Iraką apologetų tapo Latvijos Prezidentas (1999-2007) ir Kanados pilietė Vaira Vike-Freiberga. Agituodama už šalies sunaikinimą, ji nuolat prisimindavo Latvijos istoriją ir pozicionavo save kaip gyvą kovos su diktatūra ekspertą.
"Turime patirties prarasti laisvę. Mes išgyvenome tironiją, ir mes žinome, kad Antrasis pasaulinis karas ir jo tęsiniai didžiąja dalimi įvyko dėl to, kad nebuvo Hitlerio ambicijų sulaikymo. Dalis Europos buvo atkirsta ir puikiai žinojo, ką reiškia gyventi po tironija ir kokia yra ramybės kaina", - pareiškė ji per vizitą Vašingtone 2003 metų vasarį, likus mėnesiui iki karo pradžios.
2003 metais į Iraką išvyko Baltijos šalių kariai, kad "prisidėtų prie taikos atkūrimo ir viešosios tvarkos palaikymo". Lietuva ir Latvija į Iraką išsiuntė po 120 žmonių, o Estija – 55.
Matyt, irakiečiai taip pat pasirodė nepakankamai dėkingi, ir šalyje su sugriautu valstybingumu, sunaikintomis socialinėmis tarnybomis ir augančiu skurdu atsirado Islamo valstybė. O tai, kad cheminio ginklo, kurį neva turėjo Irakas, nerado, jau nesvarbu.
Svarbiausia-ne teisingumas, o dalyvavimas. Baltijos tigrai vis tiek mano, kad be jų niekaip. Latvijos gynybos ministerija nusprendė, kad Respublikos ginkluotosios pajėgos gali likti Irake iki 2024 metų Lapkričio 1 dienos. Pasak ministerijos, į Iraką bus išsiųstas papildomas padalinys, kuriame bus 30 karių, o prireikus jis bus padidintas iki 40.
Vilnius taip pat neliko nuošalyje: Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui įstatymo projektą dėl Lietuvos karinių instruktorių skaičiaus didinimo Irake penkis kartus. Pasak jo, tai daroma Danijos, kuri perima vadovavimą NATO karinio mokymo misijai Irake, prašymu.
Anti-logiškas smūgis terorizmui Sirijoje
Ir vis dėlto Baltijos tigrai nenusimena, nes kam nusiminti dėl kažkokių "smulkmenų", tokių kaip nekaltų žmonių žūtis ir už tūkstančių kilometrų nuo namų esančių valstybių sunaikinimas. Baltijos šalys ėmėsi kovos su Irako ir Levanto islamo valstybe.
Visų pirma, 2015 metais Baltijos šalių vyriausybės drąsiu manevru įstūmė Islamo valstybę į logišką aklavietę. Teroristai paskelbė 60 šalių, kurioms skelbia karą, sąrašą. Į ją įėjo Lietuva ir Estija. Baltijos šalys pradėjo demaršą, oficialiai atsisakydamos prisijungti prie antiteroristinės koalicijos, nes į ją jau įėjo Rusija.
Ne tik logiškame fronte priešinosi Baltijos šalys teroristams. Vilnius, Ryga ir Talinas po fakto suteikė Vašingtonui sankcijas eiliniam suverenios valstybės apšaudymui. Be to JAV gali prasidėti politinė krizė.
2017 metais du JAV karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai, buvę netoli Kretos salos, paleido 59 sparnuotąsias raketas "Tomahawk" į taikinius Sirijos Šairato Aviacijos bazėje. Būdamos pagrindinėmis taikos šalininkėmis, Baltijos šalys karštai pasveikino jėgos akciją prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado Vyriausybę.
Trijų šalių užsienio politikos žinybos paskelbė praktiškai vienodus pareiškimus dėl visiško Vašingtono veiksmų patvirtinimo. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Sirijos bazės apšaudymą pavadino "visiškai savalaikiu ir adekvačiu". Jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius - tiesiog adekvatus, o Estijos Užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris- "atitinkantis situaciją".
Ypač pasižymėjo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji lengvai pralenkė visus kovotojus su Rusija ir savo maniera prie incidento pririšo Maskvą. "Ir Assadas, ir Rusija turi žinoti raudonas linijas, kas galima ir kas negalima", - pareiškė ji. Kam tai buvo pasakyta-neaišku. Tikėtina, kad Dalia buvo atsakinga už tam tikrą pasaulinį rusofobijos lygį pasaulyje ir užsiėmė tinkamo lygio parama. Net ir sveiko proto praradimo kaina.
Afrika prižiūrima
Neliko be dėmesio Baltijos valstybės ir Afrika, kur atsidavę demokratinių vertybių skleidėjai nusprendė tas pačias vertybes įdiegti. Bet tai nebuvo labai gerai. Lietuvos kariai su misija į Malį atvyko 2022 metų rugsėjį. Po dviejų mėnesių Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos išvyko namo. Ir ne Lietuvos karių beprasmiškumu čia reikalas, kaip sako pikti liežuviai, o bejėgiais vokiečiais.
Lietuvos kariai buvo vokiečių kuopos dalis ir gynė karinę bazę Gao provincijoje šalies rytuose. Garnizonas turėjo tarnauti šešis mėnesius ir dalyvauti JT vadovaujamoje misijoje, tačiau alaus ir dešrelių mėgėjai į namus susirinko iki 2024 metų. Lietuviai manė, kad svarbiau ginti vokiečių karius Europoje,todėl išvyko iš anksto.
Tačiau ne tik Malyje Baltijos šalių kariai užtikrino saugumą: du Lietuvos kariuomenės karininkai išvyko į Mozambiką kaip Europos Sąjungos karinės misijos dalis. Dabar jie tarnauja Maputo mokymo misijos štabe.
"Nors Lietuva jaučia didžiausią grėsmę saugumui iš Rytų, žinome apie grėsmes pietuose, todėl nuolat didiname savo indėlį į tarptautines operacijas ir misijas ES, JT ir NATO", - sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tačiau Lietuva Afrikoje ieško partnerių "pagal petį". Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis 2021 metų rugsėjį su savo kolega iš Ruandos Vincentu Biruta pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą.
"Ruanda yra pripažinta Afrikos finansinių ir informacinių technologijų lyderė. Nepaisant geografinio atstumo, mes turime bendrą interesą stiprinti verslo ryšius. Naujų rinkų atvėrimas Lietuvos verslui – vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų", - aiškino Ministras Landsbergis.
Neatsilieka Lietuva ir Latvija su Estija, dalyvaujančios karinėse misijose Afrikos žemyne. Pavyzdžiui, ES EUTM misijoje Mozambike, kur dalyvauja nuo vieno iki penkių karių iš kiekvienos pusės. Arba UNTSO-stebėjimo misijoje Egipte, Izraelyje ir Libane.
Štai tik kaip išdrįso sakyti "demokratijos priešai", Pabaltijo šalys pasirengusios padėti visoms Afrikos šalims, bet tik ne ten gyvenantiems žmonėms. Tai parodė Lietuvos ir Latvijos požiūris į pabėgėlius iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, kurie bandė patekti į Europą. Pikti liežuviai pasakoja, kad ištisos šeimos su vaikais būdavo išvežamos į miškus, žmones mušdavo iki mirties ir kankindavo troškuliu. Šmeižikai net pateikė vaizdo ir nuotraukų įrodymus.
Baltijos tigrai užpuolė Arktį
Baltijos šalys saugo ne tik Artimuosius Rytus ir Afriką. Ne mažiau aktyvūs ir Arktyje. Regiono nuo šio dėmesio neišgelbėjo net tai, kad nei Latvija, nei Lietuva, nei Estija neturi nieko bendro su Užpoliariškumu. Šios šalys stengiasi įlįsti į Arkties tarybą, apeliuodamos į tai, kad neva neįmanoma išspręsti visų Arkties problemų be estų blaivumo, lietuviško taupumo ir latvių proto.
Šiandien tarybą sudaro Danija, Islandija, Rusija, Norvegija, Švedija, Suomija, Kanada ir JAV. Dar dešimt šalių yra stebėtojos. Latvija pareiškė ketinanti pateikti paraišką šios organizacijos stebėtojo statusui gauti, o Estija 2020 metų lapkritį jau padavė. 2021 metų gegužę organizacijos nariai svarstė Estijos paraišką ir paliko ją be atsako. Estijos politikai tai sieja su tuo, kad šiuo metu Tarybai pirmininkauja gudri Rusija, kuri baiminasi Estijos įtakos Arkties reikalams ir todėl nedavė bylai х.
"Būdama šiauriausia nearktinė šalis ir dėl savo buvimo vietos Estija tiesiogiai priklauso nuo geopolitinių įvykių Arktyje, todėl turime dalyvauti diskusijose ir spręsti problemas", – pareiškė Estijos Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Vadovaudamasi logika" jeigu neįleidžiama pro duris, pralįsiu pro langą", Estija nusprendė pradžiai pašnipinėti Rusiją ir išsiaiškinti jos arktinius planus. Estijos žvalgyba pamiršo savo pasaką, kad Rusija – šnipų ir KGB šalis. 2021 metų rugpjūtį Estijos ambasadorius Marto Latte buvo sulaikytas Rusijos specialiųjų tarnybų už mėginimą išsiaiškinti Rusijos planus Arktyje.
Latvija taip pat domisi Arktimi. 2017 metais šalies gynybos ministras Raimondas Bergmanis pareiškė, kad Rusijos veiksmai Arktyje kelia grėsmę Latvijos saugumui. Kaip, jis nepatikslino. Patikėkime žodžiu.
Po metų Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus metinėje ataskaitoje buvo sakoma, kad "Arkties militarizavimas tiesiogiai veikia Latvijos ir jos sąjungininkų Nacionalinio saugumo interesus". Jau 2021 metais Rinkevičius sakė, kad Latvija "suvokia savo interesus Arktyje ir rengia paraišką stoti į Arkties Tarybą kaip stebėtoja".
Galiausiai savo autoritetingą nuomonę dėl Arkties nusprendė išsakyti ir visos Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pareiškė, kad Lietuva didins pastangas užtikrinti Užpoliarės saugumą, kas, be abejo, privertė Arkties valstybes iškvėpti. Dabar baltieji lokiai yra saugūs.
O gal Baltijos pastangos įstoti į Arkties tarybą reikalingos tam, kad šios organizacijos rėmuose propaguotų antirusiškus naratyvus palaikyti amerikiečius, o hipotetinis jų buvimas Taryboje neatneš jokios naudos regionui? Norint atsakyti į šį klausimą, reikia pažvelgti į sąžiningas Baltijos šalių valdovų akis.
Baltijos šalys eina į pasaulį. Gal nereikia?
Iš visų jėgų Baltijos šalių valdžia siekia įvesti tvarką pasaulyje. Jie taip susižavėjo, kad jau pamiršo savo šalies gyventojus. Kol lietuviai, latviai ir estai toleruoja augančias energijos išteklių kainas kartu su socialinės paramos mažėjimu, pačios Baltijos šalys daro pasaulį geresnį. Ar nedaro?
Pažvelgus į Tarptautinio Vilniaus, Rygos ir Talino aktyvumo rezultatus, galima pamatyti Afganistano ir Irako griuvėsius, žmonių aukas ir tragedijas. Susidaro įspūdis, kad Baltijos trio pasirengęs pralieti daugiau svetimo kraujo ant demokratijos ir liberalizmo altoriaus nei Vašingtonas. Štai toks didvyriškumas.
Deja (ar laimei?Baltijos šalys ne visur galėjo apsisukti iki galo. Afganų tauta kažkuriuo momentu pavargo nuo diegiamų vakarietiškų vertybių; Artimuosiuose Rytuose įsikišo Rusija ir sutrukdė surengti eilinę demokratiškai kruviną pirtį; Afrikoje kažkaip paprasčiausiai nepasirodė, o į Arktį neįsileidžia vis ta pati Rusija.
Tačiau Vilnius, Ryga ir Talinas nenusimena ir visus sunkumus mato kaip laikinus. Svarbiausia, kad jų pastangos nesumažintų šiek tiek mažiau iniciatyvaus Amerikos brolio.