Déjà vu

2006 m.

Aš visiškai žalias investuotojas į JAV vertybinius poperius. Mano negausiame portfelyje (5000$) didžiąją dalį sudarė WaMu (Washington Mutual) akcijos. Tuo metu tai buvo vienas pelningiausių bankų. Tais metais biržos išgyveno aukso amžių, jokios finansinės krizės niekas neįžvelgė, išskyrus kelis ekonomistus, kurių tuomet dar nežinojau.

2007 m. pasigirdo pirmieji nerimo signalai. Į viešumą išlindo informacija apie tai, kaip bankai vienas kitam pardavinėja pavojingų nekilnojamojo turto paskolų paketus. NT JAV po 2000 m. krizės buvo beprecedenčiame kilime. Paskolos buvo dalinamos į kairę ir į dešinę, galėdavai ją gauti be jokio pradinio įnašo ir be įrodymų, kad turėsi pakankamai pajamų mokėti mėnesinę įmoką. Būstų kainos kasmet augo 10+%. Paskolų brokeriai uždirbo pasakiškus pinigus.

Kiekvienas balius kažkada baigiasi ir kuo jis ilgesnis, tuo sunkesnės pagirios. Pradėjo strigti įmokos ir kortų namelis pradėjo byrėti. Pamažu ėmė kristi akcijų kursai, prasidėjo masinė isterija. Kalbančios galvos tikino, kad Federalinis rezervas ir Baltieji rūmai viską kontroliuoja ir kad panikai jokio pagrindo nėra.

Tuo metu gyvenau Čikagos priemiestyje, dirbdavau vakarais, tad buvau prilipęs prie televizoriaus, CNBC kanalo, nuo biržos atidarymo iki uždarymo ir atidžiai stebėjau naujienas bei rinkų pokyčius. Valdžios ir bankų atstovai ramiais veidais pudrino smegenis apie rekordinius finansinių institucijų pelnus ir kokia stipri yra Amerikos bankų sistema.

2008 m. rugsėjo 15 dieną, po 158 metų gyvavimo bankrutuoja prestižinis Lehman Brothers, kurio padaliniuose visame pasaulyje dirbo 25 tūkstančiai darbuotojų. Pasaulinė financinė krizė įsibėgėja. Krenta dar du gigantai - Merrill Lynch ir Washington Mutual, kuriuo tikėjau iki paskutinės minutės ir jo akcijų nepardaviau. Tai buvo geriausia mano pamoka, kuri atsiėjo 3000$.

Rinktinės, artimos valdžiai ir Federaliniam rezervui, korporacijos buvo išgelbėtos, pavadinus jas “To big to fail (per didelės kad žlugtų)”, mokesčių mokėtojų pinigais. Rinkos stabilizavosi ir pamažu vėl pakilo į rekordines aukštumas. Pelnas užtvindė investuotojų akis ir apie krizę visi pamiršo, kaip apie kažkada sapnuotą baisų sapną.

2023 m.

Pasaulis jau 15 metų nematė rimtos finansinės krizės, kurios šiaip vykdavo kas 8-10 metų, kas yra sveikas procesas kapitalistiniame laisvos rinkos pasaulyje. Jau vien tai parodo, kad nei laisvos rinkos, nei klasikinio kapitalizmo nebėra. Tie kas atydžiai stebi rinkas pastebėjo, kad 2019 metais buvo iškilusios rimtos problemos tarpbankiniuose atsiskaitymuose ir padažnėjo stambių bankų skolinimasis iš Federalinio rezervo.

Bet kaip griaustinis iš giedro dangaus pasaulį užvaldė šikšnospranio virusas. Staigus rinkų kritimas 2020 m., balandžio mėnesį buvo sustabdytas trilijoninėmis viso pasaulio centrinių bankų orinių valiutų emisijomis, ko normaliomis sąlygomis nebūtų pavykę įgyvendinti. Ši trilijonų injekcija ir beveik nulinės CB palūkanos pratęsė finansų sistemos agoniją dar kuriam laikui, tačiau sukėlė infliaciją, kurią reikėjo kažkaip pažaboti.

2022 m. Centriniai bankai pradėjo pamažu kelti palūkanų normas. Investiciniai bankai, pripratę prie pigių pinigų, kuriuos beveik veltui skolinosi bei dėl didelio pelningumo investavo į pavojingus projektus, aukštos rizikos aktyvus ir obligacijas, prarado likvidumą.

2023 m. kovą, vienas po kito krenta keli JAV regioniniai bankai. Kaip ir 2007-2008 metais Federalinis rezervas ir aukščiausio rango politikai vėl ramina, kad bankai kaip niekada pelningi, vėl išrašo kelis šimtus milijardų gaisrui gesinti. Sako, kad išmoko praeitos pasaulinės finansinės krizės pamokas.

Nei velnio jie neišmoko ir sustabdyti tai kas ateina nebegali. Ką tik matėme kaip žlugo šveicarų pasididžiavimas - Credit Suisse. Per siūles braška Deutsche Bank. Kinija ir arabai pamažu išsiiminėja pinigus iš Vakarų ekonomikų. Kiek trilijonų reikės šiai supuvusiai sistemai išlaikyti?

Lietuvos mauricai ir mačiuliai gieda tą pačią giesmę apie rekordinius bankų pelnus, kurie dažniausiai ir pasireiškia prieš burbului sprogstant. Kiti ekonomikos mogzlininkai pasakoja apie tai, kaip reikia banko sąskaitose kaupti pinigus senatvei. Didžioji dauguma žmonių mato pasaulį per rožinius akinius ir toliau gyvena kasdieninėje rutinoje, o tuos kurie kalba apie artėjantį pasaulio finansų sistemos krachą vadina propagandistais ir paniką skleidžiančiais debilais.

Prasideda pavasaris ir jis bus įdomesnis nei plandeminė 2020 metų isterija. Tik skiepų lengvatikiams šį kartą nebus.