A. Katutė pasidalino mintimis iš Vido Rachlevičiaus straipsnio:

" Kelios mintys iš Vido straipsnio:

Europa prie realaus karo slenksčio, tačiau ES, kaip pasaulinės ir net europinės politikos subjekto reikšmė yra arti nulio. ES valdo ne politikai, o biurokratija, o ji negali būti nei politinės valios nešėja, nei reiškėja. Biurokratija atstovauja tik savo interesams ir jos pagrindinis siekis – didinti administracines galias.

Grynai statistiškai ir ant popieriaus ES yra ekonominė milžinė, bet, pavyzdžiui, sankcijų prasme ji nesugeba pasinaudoti net tuo, nes šis darinys yra dažnai visiškai nesuderinamų politinių požiūrių bei ekonominių interesų kratinys.

Be jokios abejonės, politinė ir moralinė atsakomybė už tai, kad tokia situacija apskritai susidarė, visų pirma, tenka kolektyvinei ES. Jei konkrečiau, tai jos lokomotyvui Vokietijai, o jei visai konkrečiai – buvusiai kanclerei A. Merkel. Tai yra jos dviejų dešimtmečių politikos paveldas. Tai ji po savo sparnu užaugino V. Putiną tokį, kokį dabar matome, ir dangstė bei globojo jį iki pat savo kadencijos pabaigos. Tai vyko visos Europos akyse, visi tai aiškiai matė, bet pataikavo jai, ir dabar matome rezultatą.

Neturėdami priešo, su kuriuo reikėtų kovoti dėl išlikimo, persisotinę Vakarai pakėlė ranką prieš save. Kokia ten Ukraina, reikia visais įmanomais būdais kenkti britams už „Brexitą“, uždrausti šv. Kalėdas ir pamokyti gyventi lenkus bei vengrus! "