Iranui tęsiant karą regione, šalies valdžią perima dvasininkas
Iranas paskelbė naują aukščiausiąjį lyderį – juo tapo Mojtaba Khamenei, žuvusio ajatolos Ali Khamenei sūnus. Sprendimą priėmė šalies Dvasininkų ekspertų asamblėja – institucija, kuri pagal Irano konstitucinę sistemą renka aukščiausiąjį valstybės vadovą.
56 metų dvasininkas valdžią perima itin įtemptu momentu. Jau daugiau nei savaitę regione tęsiasi karas, kuriame Iranas susiduria su JAV ir Izraeliu. Konfliktas smarkiai destabilizavo Artimuosius Rytus, o naftos kainos pasaulio rinkose šoktelėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius metus.
Mojtaba Khamenei laikomas artimu Irano Revoliucinei gvardijai – galingai paramilitarinei struktūrai, kuri karo metu vykdo raketų ir dronų atakas prieš Izraelį bei JAV sąjungininkus Persijos įlankos regione. Šios atakos prasidėjo netrukus po to, kai vasario 28 d. per karo pradžioje surengtus smūgius žuvo jo tėvas, ilgametis Irano lyderis Ali Khamenei. Ataka buvo nukreipta į kompleksą Teherane, kuriame tuo metu buvo ir dalis jo šeimos narių.
Pranešama, kad per šį smūgį žuvo ir naujojo Irano lyderio Mojtabos Khamenei žmona bei vienas jų vaikų. Per tą patį išpuolį sunkiai sužeista buvo ir Ali Khamenei žmona Mansoureh Khojasteh Bagherzadeh. Ji po kelių dienų mirė ligoninėje nuo patirtų sužalojimų.
Izraelio pareigūnai jau užsiminė, kad naujasis Irano lyderis gali tapti taikiniu. Šalies gynybos ministras pareiškė, jog bet kuris ajatolos Ali Khamenei įpėdinis bus laikomas „vienareikšmiu likvidavimo taikiniu“. Toks pareiškimas rodo, kad Izraelis naują Irano vadovą vertina kaip tiesioginę grėsmę. Tai dar labiau didina įtampą regione.
Į Mojtabos Khamenei paskyrimą jau sureagavo ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis viešai pareiškė, kad naujasis Irano lyderis jam yra „nepriimtinas“.
„Mes norime, kad kas nors atneštų harmoniją ir taiką į Iraną“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas apie tai, kokio tipo lyderio JAV norėtų matyti Irane.
Kai kuriuose komentaruose JAV prezidentas taip pat suabejojo naujojo lyderio galimybėmis išsilaikyti valdžioje ir pavadino jį silpnu, „lightweight“, teigdamas, kad Iranas „švaisto laiką“ pasirinkdamas tokį vadovą.
Naujas Irano lyderis beveik nesirodė viešumoje, bet ilgai buvo laikomas galimu įpėdiniu
Mojtaba Khamenei ilgą laiką buvo laikomas galimu tėvo įpėdiniu, nors oficialių valstybinių pareigų jis niekada nėra ėjęs. Jis retai pasirodydavo viešumoje, nėra davęs interviu ir beveik nekalbėjo viešai.
Vis dėlto diplomatiniai JAV dokumentai, paviešinti „WikiLeaks“, jį apibūdino kaip vieną įtakingiausių žmonių režimo viduje. Juose jis buvo vadinamas „galia už dvasininko rūbo“, turinčiu didelę įtaką politiniams sprendimams.
Tačiau jo paskyrimas gali sukelti ginčų pačiame Irane. 1979 m. islamo revoliucija nuvertė monarchiją, todėl valstybės ideologija remiasi principu, kad aukščiausiasis lyderis turi būti renkamas dėl religinio autoriteto ir politinių nuopelnų, o ne paveldėjimo principu.
Kai kurie Irano politikai jau anksčiau kritikavo idėją, kad aukščiausiojo lyderio postas galėtų pereiti tėvo sūnui, nes tai primintų monarchinę valdžios perdavimo sistemą, kurią revoliucija ir siekė panaikinti.
Mojtaba Khamenei gimė 1969 m. rugsėjo 8 d. Mašhado mieste Irano šiaurės rytuose. Jis yra antrasis iš šešių Ali Khamenei vaikų. Vidurinį išsilavinimą jis gavo Teherane esančioje religinėje Alavi mokykloje. Būdamas 17 metų trumpai tarnavo kariuomenėje Irano ir Irako karo metu – konflikte, kuris dar labiau sustiprino Irano režimo nepasitikėjimą Vakarais.
1999 m. Mojtaba išvyko į šventąjį Komo miestą tęsti religinių studijų. Tuo metu jis pradėjo rengtis dvasininko drabužiais ir įsitraukė į šiitų teologijos studijas.
Tačiau iki šiol jis laikomas vidutinio rango dvasininku. Kai kurie analitikai mano, kad tai gali tapti kliūtimi siekiant aukščiausio religinio autoriteto statuso, kuris tradiciškai laikomas svarbia sąlyga tapti aukščiausiuoju Irano lyderiu.
Pastarosiomis dienomis kai kurie Irano žiniasklaidos kanalai ir valdžiai artimi veikėjai jį pradėjo vadinti ajatola – aukštesnio rango religiniu titulu. Stebėtojai mano, kad tai gali būti bandymas sustiprinti jo religinį autoritetą.
Jo vardas jau anksčiau buvo siejamas su politinėmis kovomis Irane
Mojtaba Khamenei pirmą kartą plačiau nuskambėjo 2005 m. prezidento rinkimų metu, kai juos laimėjo griežtos linijos politikas Mahmoudas Ahmadinejadas.
Reformų šalininkas Mehdi Karroubi tuomet atvirame laiške Ali Khamenei apkaltino jo sūnų kišusis į rinkimus. Jis teigė, kad Mojtaba naudojosi Revoliucinės gvardijos ir Basij milicijos struktūromis, kurios esą dalijo pinigus religinėms grupėms, kad padėtų Ahmadinejadui laimėti.
Panašūs kaltinimai pasikartojo ir po 2009 m. rinkimų, kai Ahmadinejado perrinkimas sukėlė masines protestų bangas, vadinamas Žaliuoju judėjimu. Kai kurie protestuotojai tuo metu skandavo šūkius prieš galimybę, kad Mojtaba Khamenei galėtų tapti savo tėvo įpėdiniu.
Tuo metu reformų politikas Mostafa Tajzadeh rinkimų rezultatus pavadino „rinkimų perversmu“. Vėliau jis buvo nuteistas ir kalėjo septynerius metus. Pats Tajzadeh teigė, kad tai įvyko „tiesioginiu Mojtaba Khamenei pageidavimu“.
Naujam lyderiui teks spręsti Irano ateities klausimus karo ir krizės sąlygomis
Tapęs aukščiausiuoju lyderiu Mojtaba Khamenei perims visų Irano ginkluotųjų pajėgų kontrolę ir galutinį žodį sprendžiant dėl šalies branduolinės programos.
Nors per JAV smūgius per neseniai vykusį Izraelio ir Irano karą buvo smarkiai apgadinti pagrindiniai Irano branduoliniai objektai, šalyje vis dar yra didelis kiekis aukštai prisodrinto urano. Tai reiškia, kad naujasis lyderis teoriškai galėtų priimti sprendimą žengti paskutinį žingsnį ir sukurti branduolinį ginklą – ko jo tėvas per visus valdžios metus taip ir nepadarė.
Tuo pat metu Izraelis jau pareiškė, kad naujasis Irano lyderis gali tapti potencialiu kariniu taikiniu. Izraelio gynybos ministras neseniai pareiškė, kad bet kuris ajatolos Ali Khamenei įpėdinis bus „vienareikšmis likvidavimo taikinys“.
Naujajam Irano vadovui teks spręsti ne tik karo, bet ir vidaus politinės krizės klausimus. Jam reikės įtikinti visuomenę, kad jis gali vadovauti šaliai, kuri susiduria su ekonominėmis problemomis, politiniu spaudimu ir didėjančia regionine įtampa.
