<h2>Rusija ir Iranas įtvirtina savo ryšius milijardiniu sandoriu</h2>
<p>Irano nacionalinė naftos kompanija (NIOC) ir Rusijos valstybės kontroliuojama energetikos milžinė „Gazprom“ pasirašė maždaug 40 mlrd. JAV dolerių vertės susitarimo memorandumą[1].</p>
<p>Susitarimas pasiektas liepos 19 d., kai Teherane viešėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Čia jis dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime su Irano ir Turkijos kolegomis.</p>
<p>Būtent šio susitikimo metu sutarta, jog „Gazprom“ siūlys savo paramą NIOC plėtojant Kišo ir Šiaurės Parso jūrų dujų telkinius.</p>
<p>„Gazprom“ taip pat dalyvaus įgyvendinant suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) projektus ir tiesiant dujų eksporto vamzdynus.</p>
<p>Irano valdžia džiaugiasi šia rekordine užsienio investicija. Šalis yra antra pasaulyje, iškart po Rusijos, pagal dujų atsargas, tačiau JAV ir Vakarų sankcijos neleidžia Iranui pilnu pajėgumu išnaudoti savųjų išteklių.</p>
<h2>Svarbi investicija Iranui</h2>
<p>Irano NIOC ir „Gazprom“ susitarimo memorandumą dėl naftos ir dujų projektų, kurių vertė gali siekti iki 40 mlrd. JAV dolerių, pasirašė antradienį, per internetinę ceremoniją, kurioje dalyvavo NIOC generalinis direktorius Mohsen Khojasteh Mehr ir „Gazprom“ valdymo komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Markelovas[2].</p>
<p>Kišo dujų telkinys ir Šiaurės Parso dujų telkinys bus vieni iš tų, į kuriuos iškart bus investuotos didžiausios lėšos. Skelbiama, kad Irano dujų gavyba bus papildyta apie 100 mln. cm/d.</p>
<blockquote>
<p>Iš viso „Gazprom“ plėtos šešis telkinius, o svarbiausia projekto dalimi bus dujų ir naftos produktų mainai tarp valstybių.</p>
</blockquote>
<p>Irano NIOC yra valstybinė naftos ir gamtinių dujų gamintoja, veikianti nuo 1948 m. Tačiau, pastaraisiais metais kompanijai taikomos tarptautinės sankcijos lėtina jos veiklos mastus.</p>
<p>Dėl to Iranas yra užsibrėžęs tikslą į naftos ir dujų sektorių artimiausiais metais investuoti apie 140 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu atrodo, kad pagrindiniais investuotojais taps Kinija bei taip pat sankcijų smaugiama Rusija.</p>
<p>NIOC direktorius M. Khojasteh Mehr savo kompanijos ir rusų „Gazprom“ memorandumą apibūdina kaip vieną didžiausių užsienio investicijų Irano naftos pramonės istorijoje ir teigia, kad Iranas bei Rusija yra pasiryžę užtikrinti ir stiprinti strateginį bendradarbiavimą įvairiose srityse. O toks bendradarbiavimas gali būti pelningas abiem suinteresuotoms pusėms.</p>
<p>Iranas eksportuoja apie 800 000 barelių naftos per dieną[3]. Nuo 2021 m. vasaros šalies žalios naftos eksportas padidėjo 40 proc. Praėjusių metų lapkričio mėnesį Iranas paskelbė, kad yra pasirengęs išgauti 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų per parą, iš 37 jūrinių platformų Pietų Parso telkinyje.</p>
<p>Rusijos ir Irano bendradarbiavimas energetikos srityje gali turėti įtakos ir pasaulinei energetikos išteklių rinkai. Irano žiniasklaida skelbia, kad Iranas ir Rusija iš viso turi 70 trilijonų kubinių metrų dujų atsargų, o tai sudaro 30 proc. pasaulio dujų atsargų. Šių šalių glaudus ryšys iš esmės gali pakeisti industrijos žaidimo taisykles.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sepehr-aleagha-dkgqluhnh0s-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Abi šalys yra sankcionuojamos Vakarų</h2>
<p>Kita vertus, Vakarų valstybės tiek Rusijai, tiek Iranui taiko griežtas ekonomines sankcijas. Sankcijos Rusijai taikomos dėl invazijos į Ukrainą. Tuo tarpu Iranas yra sankcionuojamas dėl šalies grėsmingos ir neteisėtos užsienio politikos, Islamo Respublikos branduolinių tyrimų ir plėtros programos[4].</p>
<blockquote>
<p>Dėl taikomų sankcijų Iranui sunku naudotis naujausiomis technologijomis ir eksportuoti dujas bei kitus iškastinio kuro produktus, kurių šalis turi daug.</p>
</blockquote>
<p>Nors Iranas ilgą laiką buvo JAV vadovaujamų Vakarų sankcijų taikiklyje, embargas buvo dar labiau sugriežtintas po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 m. gegužės mėnesį pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo.</p>
<p>Tiesa, šis sprendimas nepaveikė Irano planų ir nesustabdė šalies branduolinių siekių. Pastaruosius metus ir toliau vykdydamas branduolinius tyrimus ir plėtros programas, Iranas užmezgė artimus santykius su Rusija, o tai kelia nerimą Vakarams.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-filin-j5pi9q02lbk-unsplash-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Sandorio ateitis lieka miglota</h2>
<p>Rusija ir Iranas teigia, kad dabar, Vakarams spaudžiant abi valstybes, jie yra artimesni nei bet kada anksčiau. Tačiau, daugelis apžvalgininkų mano, kad šių dviejų šalių draugystė nėra tokia tvirta kaip gali atrodyti. </p>
<p>Esfandyar Batmanghelidj, Londone veikiančio analitinio centro „Bourse & Bazaar Foundation“ įkūrėjas ir generalinis direktorius teigia, kad viešas Irano susitarimas su „Gazprom“ yra pavyzdys, kad sudėtingoje situacijoje esančios šalys naudojasi viena kita.</p>
<blockquote>
<p>„Tai yra valstybinių vizitų parodomosios programos dalis. Tai neįpareigoja Rusijos investuoti ir Rusija nesiruošia investuoti į Irano energetikos sektorių, kol Irano energetikos sektoriui taikomos griežtesnės sankcijos nei Rusijos energetikos sektoriui. Investicijos į Irano energetikos sektorių paskatintų JAV atsaką, o tai keltų pavojų tolesniam Rusijos energijos eksportui į Europą ir kitas šalis“, – teigia E. Batmanghelidj[5].</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, skirtingai nei Rusijai, Iranui taikomos antrinės JAV sankcijos, pagal kurias su Iranu prekiaujančioms įmonėms ar asmenims taip pat gresia sankcijos.</p>
<p>2016 m., kai Iranui dar nebuvo pritaikytos antrinės sankcijos, „Gazprom“ su Irano nacionaline naftos kompanija pasirašė dujų tiekimo sutartį, tačiau sandoris neįsigaliojo. Dėl to ir dabartinio „Gazprom“ susitarimo ateitimi ekspertai yra linkę abejoti.</p>
<p>Irano bei Rusijos santykiams ilgainiui gali pakenkti ir tai, kad abi šalys gali imti konkuruoti energetikos srityje, nes stengiasi rasti pirkėjų savo naftai, kuriai Vakaruose taikomos sankcijos. </p>
