Į karą įsitraukia vis daugiau šalių
Karui Ukrainoje tęsiantis jau beveik devynis mėnesius, į konfliktą vis labiau įsitraukia Iranas. Paskutiniai pranešimai skelbia, kad Rusija susitarė su Iranu pradėti drauge gaminti šimtus bepiločių orlaivių.
Savo ruožtu Ukraina praneša apie augantį „incidentų“ skaičių teritorijose, besiribojančiose su Europos Sąjungos (ES) šalimis. Perspėjama, kad vienu iš pagrindinių taikinių gali tapti ir netoli Lietuvos esanti Astravo atominė elektrinė.
Tuo tarpu pačioje Ukrainoje Rusijos pajėgos ir toliau atakuoja infrastruktūros objektus. Pietų Ukrainoje, netoli Rusijos okupuotos Zaporožės atominės elektrinės, užfiksuoti dešimtys galingų sprogimų.
Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovas Rafaelis Grossi skubiai paragino nutraukti kovos veiksmus aplink elektrinę: „Kad ir kas už to stovi, tai turi būti nedelsiant sustabdyta. Jūs žaidžiate su ugnimi!“
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, po Rusijos smūgių apie 10 mln. žmonių Ukrainoje liko be elektros energijos. O žiemai artėjant, Rusija nesirengia mažinti savo puolimo apsukų. Priešingai, manoma, kad šalyje gali prasidėti antroji mobilizacijos banga.
Iranas ir toliau padeda Rusijai
JAV ir Vakarų žvalgyba skelbia, kad Rusija ir Iranas pasiekė susitarimą ir jau netrukus drauge gali pradėti gaminti šimtus bepiločių orlaivių pačioje Rusijos teritorijoje.
Vakarų informacijos duomenimis, Rusijos ir Irano pareigūnai lapkričio pradžioje per susitikimą Irane baigė derinti paskutines susitarimo detales, o šiuo metu abi šalys imasi veiksmų, kad perduotų viena kitai savo projektus[1].
Jei susitarimas iš tiesų bus įgyvendintas, tai bus didelė paspirtis Rusijai, kuri galėtų smarkiai padidinti nebrangių, bet itin destruktyvių ginklų sistemų atsargas.
Maskva šiuo metu susiduria su amunicijos trūkumu, o bepiločiai orlaiviai šią problemą dalinai išspręstų. Vakarų pareigūnai teigia, kad Rusija nuo rugpjūčio mėnesio kare Ukrainoje panaudojo daugiau kaip 400 Irano gamybos atakos bepiločių orlaivių.
Be to, šis susitarimas turėtų didelę ekonominę ir politinę naudą Iranui, kuris nors ir vaizduoja esantis neutralus karo Ukrainoje fone, vis labiau remdamas Rusiją, tikėtina, susidurs su Vakarų sankcijomis. Irano vadovai gali manyti, kad jie gali išvengti naujų sankcijų, jei dronai bus fiziškai surinkti Rusijoje.
Vis dėlto, kol kas dar nėra aišku, kokia bus oficiali Vakarų partnerių reakcija į vis didėjantį Irano įsitraukimą. JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson teigė, kad Iranas ir Rusija „gali meluoti pasauliui, bet jie negali nuslėpti faktų, jog Teheranas padeda žudyti Ukrainos civilius gyventojus, tiekdamas ginklus ir padėdamas Rusijai vykdyti jos operacijas“ .
Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson pareiškime laikraščiui „The Washington Post“ teigė: „Iranas ir Rusija gali meluoti pasauliui, bet jie negali nuslėpti faktų: Teheranas padeda žudyti Ukrainos civilius gyventojus, tiekdamas ginklus ir padėdamas Rusijai vykdyti jos operacijas. Tai dar vienas požymis, rodantis, kokie izoliuoti yra ir Iranas, ir Rusija”.
A. Watson teigimu, JAV kartu su sąjungininkais ir partneriais, imasi visų priemonių, kad atskleistų, atgrasytų ir pasipriešintų Irano ir Rusijos sandoriams.
„Mes ir toliau teiksime Ukrainai svarbią saugumo pagalbą, kurios jai reikia, kad galėtų apsiginti, įskaitant oro gynybos sistemas“, – teigė A. Watson.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas V. Zelenskis griežtai sukritikavo Irano sprendimą tiekti ginklus Rusijai ir paragino imtis naujų sankcijų prieš Islamo respubliką.
„Jos bendrininkavimas vykdant Rusijos terorą turi būti nubaustas“, – sakė jis.
Anksčiau neigęs, kad tiekė dronus ar raketas Rusijai, Irano atstovas spaudai pripažino, kad Teheranas pardavė Maskvai keletą savo dronų, tačiau tai padarė prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vasario 24 d[2].
Iranas jau seniai tiekia ginklus Teheraną remiančioms milicijos grupuotėms, taip pat padeda pagrindiniams sąjungininkams pradėti vietinę Irano sukurtų raketų ir dronų gamybą. Iranas yra tiekęs ginkluotę Libano, Jemeno ir Sirijos vyriausybėms ir šiitų sukarintoms grupuotėms.
Auga incidentų ES pasienyje grėsmė
Karo veiksmams Ukrainoje tęsiantis, vis didėja grėsmė, jog konfliktas išplis ir į kitas aplinkines valstybes. Praėjusią savaitę pasaulis sulaikęs kvėpavimą stebėjo, kaip pasaulio lyderiai reaguos į Lenkijos teritorije nukritusią raketą. O tokių ar analogiškų incidentų gali daugėti.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija, prisidengdama Baltarusija, rengia teroro akto planus. Pasak ukrainiečių žvalgybininkų turimos informacijos, Rusijos specialiosios tarnybos Baltarusijos teritorijoje planuoja teroro aktus svarbiuose infrastruktūros objektuose. Tarp šių objektų yra ir visiškai netoli Lietuvos esanti ypač pavojinga laikoma Astravo atominė elektrinė[3].
Manoma, kad incidentai planuojami būtent tokiose teritorijose, kurios ribojasi su ES ir Ukraina, ypač pavojingomis laikomos Gardino ir Bresto sritys.
Pasak Ukrainos žvalgybos tarnybos, projekto rengimu ir realizacija užsiima Rusijos specialiosios tarnybos, o Baltarusijos KGB yra tik informuojamas.
„Tradiciškai bus paskelbta, kad už teroristinius išpuolius atsakingi NATO šalių ir Ukrainos piliečiai, tariamai persirengę Baltarusijos karinėmis uniformomis. Šiuo metu Baltarusijos KGB, Vidaus reikalų ministerijos ir pasienio kariuomenės padaliniai jau yra parengties būsenos“, – teigia žvalgybos tarnyba[4].
Astravo atominė elektrinė pastatyta 2020 m. pagal rusišką projektą, rusiškomis lėšomis. Tarptautiniai ekspertai ne kartą perspėjo, kad vykdant statybos darbus buvo pažeidžiamos technologinės ir aplinkosauginės normos, o Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją dėl Astravo AE saugos.
Rusija ir toliau atakuoja Ukrainos infrastruktūrą
O Rusijos pajėgos ir toliau taikosi į pagrindinius Ukrainos infrastruktūros objektus. Ketvirtadienio vakarą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi sakė, kad po Rusijos smūgių be elektros liko apie 10 mln. žmonių Ukrainoje[5].
Ypač smogta Ukrainos energetikos infrastruktūrai: nuo sostinės Kijevo iki centrinio Dniepro miesto ar Odesos pietuose. Dėl to, kad Kijeve iškrito pirmasis sniegas ir temperatūra nukrito žemiau nulio, valdžios institucijos paskelbė, jog stengiasi kuo greičiau atkurti elektros energijos tiekimą, siekiant išvengti humanitarinės krizės.
JT agentūra jau anksčiau pateikė išvadą, kad Ukrainai gresia rimta humanitarinė krizė, nes milijonai žmonių susiduria su „nuolatiniais elektros energijos tiekimo nutraukimais, o Ukrainoje prasideda ilga ir šalta žiema“ .
Kijevo meras Vitalijus Kličko teigia, kad po rusų atakų maždaug pusei miesto gyventojų reguliariai nutrūksta elektros energijos tiekimas, o valdžia perjunginėja elektrą iš vieno rajono į kitą. V. Zelenskis taip pat patvirtino, kad kai kuriose vietovėse valdžios institucijos nurodė priverstinai nutraukti elektros energijos tiekimą.
„Rusija kariauja karą dėl elektros energijos ir šildymo žmonėms, sprogdindama elektrines ir kitus energetikos objektus“ , – sakė jis.
Tuo tarpu Kremlius pareiškė, kad Ukrainos civiliai kenčia dėl Kijevo atsisakymo derėtis. Be to, Rusija ir toliau atakuoja Zaporožės atominę elektrinę. Savaitgalį galingi sprogimai drebino visą Zaporožės regioną, vien sekmadienį jų buvo beveik 400[6].
JT atominės priežiūros tarnybos vadovas R. Grossi pasmerkė tikslingas atakas prieš atominę elektrinę Ukrainoje, ir paragino „sustabdyti šią beprotybę“:
„Vakar ir šį rytą iš mūsų komandos gautos žinios kelia didžiulį nerimą. Sprogimai įvyko šios didelės atominės elektrinės vietoje, o tai visiškai nepriimtina. Kad ir kas už to stovi, tai turi būti nedelsiant sustabdyta. Kaip jau daug kartų sakiau, jūs žaidžiate su ugnimi!“
Rusija gali pradėti antrą mobilizacijos bangą
Nors Rusija ir toliau periodiškai tęsia apšaudymus ar bepiločių orlaivių antpuolius, didelių pergalių jai užsitikrinti vis dar nepavyko. Siekiant atnaujinti puolimą, Kremlius gali pradėti antrąją mobilizacijos bangą.
Karo tyrimų institutas (ISW) skelbia, kad jei Rusija pradėtų naują mobilizacijos etapą, šalies bendra kariuomenės kokybė ne pagerėtų, bet tik suprastėtų.
„Rusijos pareigūnai ruošiasi tolesnėms slaptoms mobilizacijos pastangoms net ir vykstant rudens šaukimo ciklui, kurios, tikėtina, dar labiau užtvindys ir taip perkrautą Rusijos pajėgų formavimo aparatą taip, kad tai pakenks mobilizuojamų ir šaukiamųjų karių tobulėjimui“, – teigiama ISW pranešime.
ISW analitikai teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai yra nurodęs nutraukti dalinę mobilizaciją, kad atlaisvintų biurokratinius ir administracinius pajėgumus naujam mobilizacijos etapui.
„Tačiau akivaizdu, kad Rusijos valdžios institucijos niekada visiškai nesustabdė mobilizacijos pastangų, o tai reiškia, kad ribotas mobilizuojamų naujokų skaičius vis dar priverstinai perkeliamas į mokymo sistemą tuo pačiu metu, kai šauktiniai pereina savo mokymo ciklą“ , – teigia analitikai[7].
