Ryškiai raudona uoga talpinanti daugybę naudingų medžiagų
Šiandien daugelis mūsų gyvename moderniai, esame apsupti visų reikalingų kasdienių paslaugų ir technologijų, esame laisvi ir pajėgūs spręsti, ką gi vienu ar kitu atveju daryti. Vis tik, spartus mūsų gyvenimo tempas atitolino mus nuo gamtos, nuo sąryšio su pasauliu ir paprastais, elementariais, mus supančiais dalykais, kurie tinkamai pritaikius, gali mums padėti.
Vienas iš tokių dalykų, nuo kurių vis labiau nusigręžiame, yra liaudies medicina – sveikatingumo žinių sistema, kuri per ilgą laikotarpį buvo sukaupta visuomenėje ir perduodama iš kartos į kartą[1].
Liaudies medicina vystosi stebint ir nagrinėjant žmogaus reakciją į tam tikrus poveikius, pavyzdžiui, į visiems gerai žinomą akupunktūrą arba žoleles, kitus gamtos turtus.
Viena tokių gamtos gėrybių yra ir smulki, ryški raudona putino uoga. Liaudies medicinoje šie sveikatingumo turtai naudojami nuo senų senovės, dar XVI amžiaus, kai garsėjo savo sutraukiančiu, tonizuojančiu poveikiu. Beveik visas šio augalo dalis galima pritaikyti praktikoje ir pasitelkti taisant sveikatos būklę, daug vitaminų slypi net krūmo žievėje.
Na, o pačiose uogose galima atrasti daug mikroelementų ir mineralų, jose slypi didelis kiekis vitamino C, taip pat nemažai vitaminų A, E, P ir K bei organinių rūgščių, pektino, taninų, glikozido viburnino (jis putino uogoms suteikia kartumo ir pasižymi gydomosiomis savybėmis), taip pat yra rauginių medžiagų ir daugelio kitų naudingų medžiagų[2].
Pats putinas yra sausmedinių šeimos krūmas, dažnai auginamas kaip dekoratyvinis augalas ir liaudyje vadinamas vaistu nuo šimto ligų. Šis krūmas užauga iki kelių metrų aukščio, o žydi vėlyvą pavasarį, baltais, kvapniais žiedais. Uogos ima nokti tik rudenį ir vilioja skaisčiai raudona spalva bei išvaizda, kuri iš pažiūros gali priminti raudonuosius serbentus[3].
Šios uogos skinamos tik pilnai sunokus, tačiau norintiems saldesnio gardumyno, rekomenduojama palaukti net iki pirmųjų šalnų. Vaistiniams tikslams putino uogos gali būti naudojamos tiek šviežiai nuskintos, tiek ir džiovintos. Tiesa, verta atsiminti, kad sudžiūvusios uogos taps kartesnės ir rūgštesnės.
Iš putino uogų verdamas nuoviras – vaistas nuo daugybės ligų
Putino uogų nauda žmogaus organizmui didžiulė, tiesiog tereikia mokėti išmintingai jas panaudoti. Galbūt mažai kas žino, tačiau šiose uogose yra ir chlorogeno (vadinamosios kofeino) rūgšties, pasižyminčios antioksidaciniu poveikiu. Ji gali suteikti papildomos energijos ir aktyvumo, todėl saujelė putino uogų ryte padės turėti energingą ir darbingą dieną bei užkurs gerą nuotaiką. Galbūt ilgainiui šis sveikas ritualas net pakeis įprastą kavos puodelį.
Šių uogų slaptasis ginklas yra ir gebėjimas numušti aukštą temperatūrą. Uogose yra medžiagų, pasižyminčių priešuždegiminėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, todėl pajutus pirmuosius peršalimo simptomus ar tiesiog skaudančią gerklę, naudinga pavartoti putino uogų nuovirą, kurį galite pagardinti ir medumi. Tokiu karštu gėrimu galite tiek sušildyti save, tiek ir skalauti perštinčią gerklę.
Kalbama, kad putino uogų arbata padeda įveikti nuovargį, apramina jaučiant didelį stresą, padeda užmigti. Rudenį ir žiemą uogomis galima pastiprinti ir imunitetą. Tuomet galite kasdien suvalgyti šiek tiek su medumi sumaišytų uogų. Šios uogos didina kraujo krešumą, todėl iš jų verdamas nuoviras gelbsti ir esant sunkioms, skausmingoms menstruacijoms, taip pat aukštam kraujo spaudimui.
Nuovirams pasigaminti daug išmonės neprireiks. Tiesiog į puodą įberkite apie 100 gramų putinų uogų, užpilkite litru vandens ir virkite apie 10 minučių ant lėtos ugnies. Jei norite kartu pastiprinti imunitetą, galite pridėti kitų uogų, pavyzdžiui, juodųjų serbentų. Jei ieškote pagalbos kovai su kraujagyslių ligomis, įberkite saujelę šermukšnių. Pagerinti skonį galite mėtos ar kitų vaistažolių lapeliais.
Putinas – tikras gamtos lobis, bet elkitės atsargiai
Taip, putino uogos iš ties gali prisidėti prie mūsų sveikatingumo ir geros emocinės būsenos palaikymo. Vis tik kai kuriais atvejais šios uogos gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Ypač vengti jų derėtų žmonėms, kurie turi problemų su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, mat uogos iš ties yra labai rūgščios.
Jas atsargiai vartoti derėtų ir žmonėms, turintiems mažą kraujo spaudimą, inkstų akmenis. Uogų vartoti nepatariama ir nėščioms bei žindančioms moterims, o jei jų paragauti vis tik labai norisi, derėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju.
Apskritai, vartojant šias uogas svarbus saikas. Nepilnai prinokusios raudonosios uogos gali būti net lengvai nuodingos – vėliau galite pasijausti blogai, jus pykins. Taip pat vartokite uogas tinkamai: nurinktas atidžiai nuplaukite, o džiovintas prieš valgant užmerkite verdančiame vandenyje. Uogas reikėtų valgyti neskubant, laikant burnoje – taip iš jų gausite daugiau naudingų medžiagų.
Svarbu: šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma medicininiu patarimu. Prieš vartodami augalinius preparatus ar liaudies medicinos priemones, pasitarkite su savo gydytoju arba vaistininku. Elkitės atsakingai ir visada įvertinkite individualią savo sveikatos būklę.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2021 metais.
