Teismas spręs Salomėjos Nėries paminklo likimą
Ar Salomėjos Nėries paminklas liks stovėti Vilniaus centre, paaiškės jau netrukus. Ketvirtadienį Regionų administracinis teismas skelbs sprendimą vienoje daugiausiai diskusijų visuomenėje sukėlusių bylų – dėl poetės atminimo įamžinimo sostinėje.
Teismas nagrinėjo skundus, kuriais siekiama panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovo nurodymą pašalinti monumentą iš viešosios erdvės[1].
Sprendimą ginčija poetės artimieji ir menininkai
Į teismą kreipėsi poetės anūkė Salomėja Bučaitė bei Lietuvos meno kūrėjų asociacija. Pareiškėjai teigia, kad sprendimas dėl paminklo nukėlimo buvo priimtas nepaisant teisinių aplinkybių, todėl prašo jį panaikinti.
Praėjusių metų rugpjūtį vadinamoji Desovietizacijos komisija rekomendavo Vilniaus savivaldybei pašalinti S. Nėries paminklą, o vėliau tokį sprendimą patvirtino LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys.
Komisijos vertinimu, poetė buvo susijusi su sovietinės okupacijos politinėmis struktūromis ir prisidėjo prie sovietų valdžios įtvirtinimo Lietuvoje. Taip pat pažymima, kad S. Nėris kūrė sovietinę santvarką šlovinančią literatūrą, o 1940 metais, būdama Liaudies Seimo delegatė, vyko į Maskvą prašyti Lietuvos priėmimo į Sovietų Sąjungą.
Diskusijos dėl poetės atminimo neslūgsta
Tai ne pirmas kartas, kai dėl S. Nėries atminimo kreipiamasi į teismus. Anksčiau poetės anūkė ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija buvo apskundusios prokuratūros atsisakymą ginti viešąjį interesą dėl paminklo išsaugojimo, tačiau teismai pažeidimų nenustatė.
Skulptoriaus Vlado Vildžiūno bei architektų Gedimino Baravyko ir Gyčio Ramunio sukurtas poetės biustas Vilniuje pastatytas 1974 metais, o 1993-iaisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Diskusijos dėl S. Nėries atminimo vyksta ir kitose Lietuvos savivaldybėse – įvairiose vietose keičiami poetės vardu pavadintų gatvių pavadinimai.
