77.lt pakalbino buvusį Seimo narį Mindaugą Puidoką
77.lt pakalbino buvusį Seimo narį Mindaugą Puidoką, kuris pasidalino savo įžvalgomis apie 2025 metų politines prognozes tiek Lietuvai tiek ir pasauliui, atskleisdamas galimus iššūkius ir galimybes, laukiančius naujaisiais metais.
Kaip Mindaugai, nuotaikos pasibaigus spalio mėnesio Seimo rinkimų maratonui? Ar tai skausminga tema?
Nuotaikos geros, dėkui už klausimą. Atsirado šviesus išlaisvėjimo jausmas dėl to, kad yra galimybė daryti daug dalykų, kurių sau tiesiog negalėjau leisti daryti, kai buvau seimo narys. Dabar atsirado daug daugiau laiko viskam: įvairiems kūrybiniams projektams, kuriuos buvau atidėjęs neribotam laikui, tiesiog pabuvimui su šeima, su vaikais, pasportavimui!
Ar lengvai pavyko priprasti prie tokio ramesnio grafiko gyvenant be adrenalino politinėse kovose?
Aš negaliu pasakyti, kad jisai labai ramus. Iš tikrųjų aš pats nesitikėjau, kad įvairūs darbiniai projektai taip greit įtrauks mane į savo sūkurį. Galvojau, kad kokį mėnesį ar du pailsėsiu, ramiai apgalvosiu, ką darysiu toliau. Viskas įvyko visai kitaip – tiesiog draugai ir bendraminčiai neleido ilgai poilsiauti ir įtraukė bendras veiklas. Dabar tenka darbuotis, bet kartu ir pakeliauti su darbiniais reikalais. Neseniai teko būti Islandijoje. Tikrai įdomi patirtis, sala, teko pirmą kart gyvai pamatyti ugnikalnio išsiveržimą. Pabendravome su Islandijoje gyvenančiais lietuviais. Planuoju dar ten sugrįžti ir geriau viską apžiūrėti.
Pasaulinės tendencijos: kas laukia po D. Trumpo sugrįžimo?
Ar išliko apgailestavimų dėl nespėtų padaryti Seime darbų? Kokius prognozuojate 2025-sius metus Lietuvos ir pasaulio politinėje padangėje?
Ne, jokių apgailestavimų nėra. Padariau ką galėjau ir kas nuo manęs priklausė. Matyt dar nebuvo laikas vienybei, esminiams pokyčiams ir pabudimui. Aš manau, kad viskas gyvenime vyksta etapais. 12 metų teko mokytis kol pabaigiau bakalaurą, magistrantūros studijas, paskui doktorantūrą. Po to 12 metų buvo laikotarpis, kai teko dirbti universitete dėstytoju. Tuomet dešimtmetis politikoje ir aštuoni metai Seime. Dabar vėl naujas gyvenimo etapas, savi iššūkiai, kur tikiuosi, kad irgi pavyks nuveikti kažką turinčio išliekamąją vertę.
Sunku tiksliai analizuoti ir vertinti trumpame interviu kaip bus su Lietuvos politine erdve. Mano nuomone, Lietuvos politinis gyvenimas labai priklausys nuo esminių pasaulinių įvykių raidos. Tikiuosi, kad šio interviu skaitytojai domisi ir jau labai gerai supranta, kad deja… nuo mūsų Lietuvoje daug kertinių dalykų mažai priklauso. Šiandien dienai viskas sprendėsi toli, toli už Atlanto vandenyno – JAV, kur prezidentu buvo išrinktas Donald Trump. Mano Facebook puslapyje ir Telegram kanale buvo vieni iš paskutinių rimtų įrašų, kai džiaugiausi jo istoriniu sugrįžimu ir pergale!
Dabar labai džiaugiuosi jo formuojama komanda, kurioje tikrai daug stiprių vertybinių asmenybių ir gerų ekspertų. Aš matau tame ženklius skirtumus, lyginant su jo pirmąja kadencija prezidento poste nuo 2017 iki 2021m. Man tada teko daug bendrauti su tuometiniais jo patarėjais per vizitus su Seimo delegacijomis į Vašingtoną. Iš tikrųjų, dabartinė komanda, lyginant su senąja, yra daug stipresnė, daug labiau pasirengusi tiems iššūkiams, kurie jų laukia. Matysime kas iš viso to gausis, ar tikrai atsiras taip mūsų laukiamas esminis persilaužimas pasaulyje, ryžtingai apsivalant nuo senosios sistemos, kuri jau daug metų grubiai išnaudoja ir laiko tam tikroje iliuzijoje pasaulio žmones. Matysime ar ateis palengvėjimas, ar sumažės kruvinų karų ir bus sustabdyti dabar vykstantys. Lengva tikrai nebus.
Dabar matome, kad iki sausio 20d. viskas siekiama projektuoti ir vyksta priešingai… karai plečiasi ir vyksta įvairiose pasaulio vietose. Galima sakyti, kad vyksta neramumų sklaida, plėtra, ką rodo atsinaujinę kruvini teroristiniai išpuoliai Vokietijoje, JAV ir kitose šalyse. Tas rodo, kad mes esame ypatingame nesaugumo ir visuotinio susiskaldymo laikotarpyje, kai mus skaldo pagal pažiūras, pagal religinius įsitikinimus… Įvairiomis kryptimis mes esame globalistų elito skaldomi.
Labai norisi, kad žmonės per Šventas Kalėdas apmąstę savo dabartį, suprastų, kad teisybė slypi giliau nei skambiose medijų antraštėse ir nesileistų taip lengvai manipuliuojami. Tokia mano šventinė svajonė ir noras, kad žmonės atrastų savo vidinį pamatą, vidinį vertybinį aš. Ir jeigu mes negalim pakeisti Lietuvos valdymo šiandien dienai – tai mes galim pakeisti kiekvienas pats save. Šioje vietoje savęs keitimas, bendravimas su savo vaikais, skyrimas daugiau dėmesio jiems ir jų auklėjimui, ugdymui – tai yra ta investicija, kuri jeigu yra atliekama su meile – tikrai visą laiką duoda labai gražius ir gerus rezultatus.
Lietuvos politinės ateities prognozės 2025 metams
Žinome, kad neseniai teko lankytis Seime. Koks jausmas atvykti į buvusią darbovietę? Kas laukia Lietuvos su nauja valdžia?
Ne, visai kitoks jausmas. Seimo nario statusas tam tikra prasme slegia, nes yra daug atsakomybės prieš žmones, atsiranda vidinės įtampos, o kai ateini kaip svečias – tai jautiesi labai laisvai. Jautiesi politinio teatro stebėtoju. Ne dalyviu. Teko bendraut su buvusiais kolegom. Jie dabar randasi labai dideliame ir sudėtingame chaose. Nėra aiškumo ar po visų švenčių šita valdančioji dauguma ilgai išsilaikys tokioje sudėtyje. Ypatingai daug neaiškumo, kas bus su Nemuno Aušra.
Dėliojasi daug galimų scenarijų. Kyla grėsmė, kad gali iš Remigijaus Žemaitaičio komandos pasitraukti ne tik Agnė Širinskienė. Tų galimų atskilėlių prisijungimas prie Sauliaus Skvernelio ,,Vardan Lietuvos” jau reikštų visai kitokios sudėties koaliciją ir reikštų grėsmę, kad nauja apkalta R. Žemaitaitį pašalins iš Seimo, taip dar labiau susilpninant Nemuno Aušros pozicijas. Egzistuoja ir kiti alternatyvūs scenarijai. Mažiau tikėtina, kad R. Žemaitaitis atsitrauks nuo savo reikalavimų ir koalicija išliks vienodos sudėties. Akivaizdu, kad tokia politinio spektaklio baigtis netenkins nei jo, nei S. Skvernelio.
Egzistuoja galimybė, kad nepavykus perskelti Nemuno Aušros frakcijos prie koalicijos bus siekiama prijungti Liberalų sąjūdį. Netikiu, kad dirbs mažumos vyriausybė, kuriai tada išsakytų palaikymą konservatoriai su liberalais, nes toks scenarijus būtų politiškai pražūtingas socialdemokratams. Vis tik tokių norų ir siekių liberalai su konservatoriais net neslepia.
Yra scenarijus, kai didėjanti S. Skvernelio frakcijos įtaka gali imti slėgti socialdemokratus ir jie gali imti rimtai svarstyti alternatyvą be jo. Tokiu atveju Nemuno Aušra privalėtų išlikti vieninga ir į koaliciją pritraukti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) su lenkais frakciją. Šiuo momentu matosi, kad S. Skvernelio politinė jėga yra tapusi koalicijos ašimi, nors turi ženkliai mažiau mandatų nei socialdemokratai. Matome, kad S. Skvernelio kaip lyderio patirtis leido labai stipriai keisti dabartinės koalicijos veidą. Jam pavyko išstumti LVŽS politikus iš būsimos koalicijos. Dabr dėl Žemaitaičio Seimo vicepirmininko posto kilęs konfliktas paskandino į chaoso nežinomybę visą koaliciją net neleidęs ramiai pradėti dirbti naujam ministrų kabinetui.
Iš tikrųjų, man nuoširdžiai gaila dabartinės vyriausybės ir tuo pačiu visos Lietuvos, nes naujiems ministrams net nebuvo leista pradėti dirbti. Jie iš karto yra sudirbami žiniasklaidos puolami per visas pusės ir man yra tikrai labai keista matyti tas dabartines ministrų kandidatūras, tokias kaip aplinkos ministro Poderskio… jis juk buvęs Laisvės partijos narys ir įkūrėjas. Kaip jo kandidatūra siejasi su Nemuno Aušros programa ir rinkėjų lūkesčiais? Aš tokių dalykų suprasti nelabai galiu ir nesuvokiu.
Man sudėtinga suprasti, dėl ko buvo taip lengvai nusileista prezidento Gitano Nausėdos pageidavimams ir norams, nes realiai tai vienai ar kitai politiniai jėgai žmonės suteikia savo balsą ir mandatą prisiimti atsakomybę už valstybės valdymą. Nemuno Aušra turėjo teisę rinktis savo ministrus vyriausybėje. Prezidentas, jeigu jis elgėsi nuoširdžiai ir valstybiškai – turėtų žiūrėti ar kandidatas tinka ministro pozicijai. Ar jo yra tinkamas išsilavinimas, kompetencijos, asmeninės kažkokios savybės… o dabar mes matom, kad geresnius kandidatus prezidentas atmetė, nes jie buvo ,,per daug” Nemuno Aušros. O tokius, kaip ministru tapęs Poderskis, kuris yra ženkliai blogesnis visom prasmėm, tiek savo kvalifikacijos, tiek reputacijos, tiek pažiūrų prasme – prezidentas palaiko.
Teisingumo ministro istorija pradžioje tokia, kad jis tinka, o paskui jau puola dėl to, kas įvyko prieš 20 metų… ar jis ten dalyvavo kažkokioj to linksmoj vakaruškoje su tais visokiais šokiais, ar ne. Na ir visi staiga vaizduoja šventus… tarsi nei vienas nėra buvęs jaunystėje naktiniam klube ar matęs jame striptizo… Aš manau, kad yra daug nesąžiningumo ir netolygaus vertinimo. Mes matom iš vienos pusės milijoninius Foxpay skandalus bei Stepukonio pradangintus milijonus, kitus dalykus, kur yra didžiulio masto valstybinės aferos, bet ten kažkaip viskas glostoma, glaistoma. Už tam tikros širmos nustumiama į antrą planą, o čia va, sako – žiūrėkit, jisai ten šoko. Tai man nelabai įdomu, ar ten šoko su juo kažkas, ar nešoko, bet man labai įdomu, kaip piliečiui, ar yra pakankamos jo, kaip specialisto, kaip eksperto savybės, kad jis galėtų užimti ministro postą.
Ekonominiai iššūkiai ir biudžeto formavimas: ar Lietuva pasiruošusi?
Kokie tuomet bus nauji metai Lietuvai? Kaip išgyventi ir suformuoti biudžetą?
Lietuvoje vyriausybės vertinamos yra labai netolygiai. Premjerui Gintautui Paluckui niekas nesuteikė galimybės pradėti darbą. Puolimas buvo aršus ir 100 dienų nekritikavimo taisyklės didžioji žiniasklaida nesilaiko. Aršus puolimas sukūrė situaciją, kai daug stiprių kandidatų į ministrus atsisakė ir stiprių kandidatų labai stipriai trūko. Ar tas stebina? Tikrai ne… sėkmingi žmonės tokio puolimo nenori. Jeigu žmogus gerai gyvena, yra stiprus ekspertas, turi geras pajamas… kodėl jisai turi aukotis ir eiti į tą visą pragarą ir peklą, kur jį tenai maišo su žemėmis, juodina ir dar tokiom sąlygomis mėginti dirbti ir keisti labai sudėtingą valstybės situaciją!?
Kas buvusios vyriausybės padaryta per spąstai biudžeto prasme? Palikta didžiulė skola. Labai sunku suformuoti tokio sąlygom žmonių lūkesčius atitinkantį biudžetą. Senoji vyriausybė tiesiog džiugiai išeina, nes atsakomybės jokios, o jie ištaškė labai daug pinigų ir paliko daug bėdų šitai vyriausybei. Kyla klausimai, kaip mūsų valstybė pajėgi iš viso to išsisukti? Kas bus toliau? Juk jau eina dabar kalbama, kai buvo susitikimas to 12-tuko vadinamo NATO, kur įeina Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys, Lietuva, Latvija ir Estija, kad gynybai reikia skirti 5% nuo BVP. 2025 m. biudžete jau numatyti beveik 4% nuo Bendro vidaus produkto gynybos išlaidom. Augimas nuo pradinių kalbų apie 3,5% akivaizdus.
Tai šitame kontekste aš nesuprantu vieno – kaip nėra vis tik skaičiuojama, kokios yra realios valstybės galimybės? Juk reikia, kad mes turėtume lėšų atlyginimams mokytojams, gydytojams, bendrai savo įsipareigojimus galėtume vykdyti pensininkams, iki kokio lygmės mes kaip valstybė galime skolas savo didinti. Apie tai nėra kalbama, yra kalbama tik tai tokiais lozungais ir man tikrai dėl to yra kaip žmogui neramu. Mano sąžinė pačio tikrai rami, nes per sudėtingus rinkiminius maratonus mes su komanda padarėme viską, kas įmanoma, kad žmones informuoti ir jiems papasakoti, kokios grėsmės mūsų laukia. Tas ir vyksta. Nieko naujo ko nebūtume sakę.
M. Puidoko 2025 metų prognozes dėl karų ir pasaulinių politinių įvykių kviečiame skaityti jau rytoj antroje interviu dalyje.
