<h2>Šešėlis traukiasi ir gyvenimas gerėja?</h2>
<p>Finansų ministrei Gintarei Skaistei prakalbus apie šešėlinės ekonomikos traukimąsi Lietuvoje, paaiškėjo, kad realiai rezultatai yra priešingi ir rodo, kad šešėlis linkęs tik dar labiau plėstis. O žinant tai, kad finansų ministrės komandoje yra ir tokia viceministrė, kuri yra įsitikinusi, kad mokėti mokesčius yra tikra „Dievo palaima verslui“, matyt, stebėtis nereikėtų nė didėjančiu šešėliu, nė tuo, kad šalyje sparčiai daugėja įmonių bankrotų, o infliacija jau muša rekordus ir net vejasi sankcionuojamos Rusijos infliacijos lygį.</p>
<p>Pirmadienį G. Skaistė pasidalino optimistinėmis žiniomis – valdant konservatoriams pastebimi staigūs ir optimistiški pokyčiai šalies padangėje – šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje mažėja ir gyvenimas gerėja.</p>
<blockquote>
<p>„Tendencijos yra gerėjančios ir Lietuva tampa vakarietiška valstybė, kurioje šešėlis yra vis mažiau toleruojamas“, – spaudos konferencijoje pažymėjo ministrė[1].</p>
</blockquote>
<p>Štai pernai gruodį Europos Komisijos paskelbta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkio vertinimo ataskaita rodo, kad 2019 m. PVM surinkimo atotrūkis sumažėjo 3 proc. ir pasiekė 21,4 proc.</p>
<p>Tuo tarpu ministrės žodžius kaipmat paneigia gauti 2021-ųjų duomenys, atskleidę, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos augimas išaugo 2,7 proc. ir pasiekė 23,1 proc. BVP. O štai Estijoje šešėlinė ekonomika kiek mažesnė nei Lietuvoje ir pasiekė 19 proc. BVP[2].</p>
<blockquote>
<p>Pranešama ir tai, kad Lietuvoje šis šešėlinės ekonomikos augimas yra didžiausias nuo pat 2009-ųjų. O štai svarbiausias šešėlinės ekonomikos komponentas praėjusiais metais esą buvo darbo užmokesčio mokėjimas vokeliuose.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekonomika.jpg" alt="" /></p>
<h2>Bankrotų daugėja, infliacija dar nesiekia piko</h2>
<p>Kol ministrė su savo komanda kalba apie gerėjantį gyvenimą, Lietuvą talžo tikrų tikriausia ekonominė krizė – bankrotų šalyje daugėja, vis daugiau įmonių savo veiklą nusprendžia optimizuoti ir atsisakyti perteklinės darbo jėgos (kaip antai „Lietuvos paštas“[3]).</p>
<p>Taigi, panašu, kad geresnio gyvenimo dar teks palūkėti, o štai dirbantiems teks dar didesnis krūvis nei iki šiol, mat reikės išlaikyti tikrą bedarbių armiją. </p>
<p>Kad Lietuvai jau smogė didelė bankrotų banga, rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ atliktas tyrimas. Beje, jis rodo ir tai, kad kitose Baltijos šalyse – Latvijoje bei Estijoje situacija visai kitokia nei Lietuvoje. Šiose šalyse bankrotų virtinės ne tik išvengta, bet jose bankrotų netgi sumažėjo. </p>
<blockquote>
<p>Tyrimas atskleidė, kad 2021 m. duomenimis, Lietuvoje ir dar šešiose valstybėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje) buvo užfiksuota daugiau įmonių nemokumo atvejų[4].</p>
</blockquote>
<p>Prasidėjus 2022-iesiems pranešta apie rekordinį bankrotų skaičių Lietuvoje, siekusį net 117 bankrotų, ko nebuvo jau dvejus metus. Pranešama, kad sausio mėnesį bankrutavusiomis buvo paskelbtos 93 įmonės arba 22 proc. daugiau nei gruodį[6].</p>
<p>Duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo sprendimų vadovės Jurgos Tamašauskaitės teigimu, jau pernai metų pabaigoje buvo pastebėtas gerokai išaugęs kreipimųsi į teismus dėl bankroto kiekis. Anot jos, lyginant su metų vidurkiu, kreipimųsi dėl bankroto kiekis išaugo net 70 proc.[6]</p>
<p>Kad verslas po COVID-19 pandemijos ir prasidėjusio karo Ukrainoje bei pasibaigusios paramos pradėjo kaip reikiant šlubuoti, neslėpė ir „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka. Anot jos, pasibaigus pandemijai po truputį jau reikia galvoti ir apie įsiskolinimų atidavimą, o štai kai kurios įmonės vos kvėpuoja po Rusijai ir Baltarusijai paskelbtų sankcijų[7].</p>
<p>Ir tai – dar ne pabaiga. Prognozuojama, kad Baltijos šalių ekonomika dar labiau lėtės, mat didelę dalį šių valstybių BVP sudarė būtent prekybos ryšiai su Rusija. </p>
<blockquote>
<p>Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje infliacija auga ne dienomis, bet valandomis – vos prasidėjus 2022 m. ji siekė 12,4 proc., o štai dabar jau muša tikrus antirekordus ir siekia 16,8 proc.[8]! Tuo tarpu visos Europos Sąjungos sankcionuojamoje Rusijoje balandžio mėn. duomenimis infliacija buvo vos 1 proc. didesnė nei Lietuvoje ir siekė 17,8 proc.[9]</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bankrotas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Viceministrė prabilo apie Dievo palaimą</h2>
<p>Visgi prakalbus apie finansų ministrės pučiamą miglą ir bandymus gražiomis kalbomis nuslėpti realų krizės mastą, derėtų paminėti ir jos viceministrės pasisakymus.</p>
<p>Užuot sprendus pirmojo būtinumo problemas, kad būtų išvengta antros bangos bankrotų, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pabrėžia, kad verslas, galintis mokėti mokesčius ir taip prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo, turėtų jausti „pasididžiavimą ir džiaugsmą“[11].</p>
<p>Tiesa, tokia mintis iš viceministrės lūpų kilo po to, kai verslininkė Odeta Bložienė paneigė mitą, jog visas įmonės generuojamas pajamas verslininkas tiesiog susižeria į kišenę. Anot jos, akcininkas šioje grandyje stovi paskutinis ir jam tenka mažiausia pajamų dalis, mat iš pelno yra mokami mokesčiai, darbuotojų atlyginimai, sumokama tiekėjams ir už patalpas, o tik kas lieka – keliauja akcininko kišenėn.</p>
<p>O štai viceministrė laikėsi pozicijos, kad verslas turi būti laimingas, kad gali kam nors padėti. Juk mokesčius moka sau, o ne kaimynui.</p>
<blockquote>
<p>„Kiekvieną mokestį mokant, ne tiek svarbu, kiek tu gauni už tą sumokėjimą, bet aš galvoju, kokia yra garbė verslui, kokia yra Dievo palaima, kad gali sumokėti ir kažkam padėti. Kiekvienas sumokėtas mokestis, kiekvienas euras sumokamas mokytojui, gydytojui, kelių tiesimui“, – teigė R. Bilkštytė[11].</p>
</blockquote>
