<h2>Kainų šuolį nuspręsta amortizuoti tik gaunantiems mažiausias pajamas</h2>
<p>Regis, valdžios supratimu infliaciją ir tai, kad net ir būtiniausi maisto produktai jau pabrango net dešimtis procentų, Lietuvoje jaučia tik mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tuo tarpu daugiau uždirbantys, tos pačios valdžios supratimu, matyt, gyvena kitoje realybėje ir nei infliacija, nei kainų kilimas jiems tikriausiai jokios įtakos nedaro. Tokios išvados peršasi Vyriausybei pristačius antiinfliacinius planus. Nežmonišką kainų šuolį bent šiek tiek amortizuoti nuspręsta pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, o tie, kurie stengiasi dirbti ir užsidirbti bent kiek daugiau, ir vėl yra paliekami už borto pavieniui tempti finansinės naštos, kuri netrukus gali tapti ir nebepakeliama.</p>
<p>Ketvirtadienį Seimui buvo pristatytas siūlymas neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti iki 540 eurų. Priėmus šį sprendimą, uždirbančiųjų minimalų atlyginimą (MMA) pajamos per mėnesį padidėtų 16 eurų, o lyginant su praėjusiais metais – 28 eurais[1]. NPD būtų didinamas ir neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims atitinkamai iki 870 ir 810 eurų.</p>
<p>Jei toks sprendimas būtų įgyvendintas, valstybės biudžetas per metus netektų apie 103 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.</p>
<p>Primename, kad nuo 2022-ųjų sausio 1 d. NPD buvo didinamas iki 460 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims NPD didėjo iki 740 arba 690 eurų.</p>
<p>Tačiau asmenų, uždirbančių daugiau nei 1 vidutinį atlyginimą (VDU) padėtis nesikeistų – jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu įstatyme nustatytą formulę.</p>
<p>Raginimai didinti mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų pajamas iš prezidento Gitano Nausėdos lūpų pasigirdo dar pirmaisiais šių metų mėnesiais. Atsižvelgdamas į kylančią infliaciją ir kainas, G. Nausėda siūlė didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų, o labiausiai socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms dar ir išmokėti po 100 eurų išmokas[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/centai-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Uždirbantys daugiau nei MMA, lieka užribyje</h2>
<p>Tuo tarpu rengiant panašius siūlymus gaunantiems mažiausias pajamas, susiduriama su įdomiu reiškiniu, kai uždirbantys daugiau nei MMA, lieka sprendimų užribyje. Šiuo metu MMA dydis Lietuvoje siekia 730 eurų „ant popieriaus“, tačiau žmogus, uždirbantis bent dešimčia eurų daugiau, realios pagalbos jau nesulauks, nes į mažiausias pajamas gaunančių asmenų kategoriją jis jau nebepatenka, nors skirtumo tarp pragyvenimo lygio beveik nėra.</p>
<p>Panašu, kad tokie valdančiųjų sprendimai suponuoja į tai, kad gaunantiems didesnes, tačiau ir tai nepakankamas oriam pragyvenimui pajamas, niekas nebrangsta. Tačiau realybė – gerokai kitokia.</p>
<blockquote>
<p>Naujausiais duomenimis, per metus pabrango absoliučiai visi būtiniausi maisto produktai, o kai kurie net ir beveik 64 proc.</p>
</blockquote>
<p>Pranešama, kad labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus (atitinkamai beveik 64 ir 58 proc.) ir grikiai (beveik 50 proc.)[4].</p>
<p>Tokiais kainų kilimo tempais maisto produktai greit gali tapti neįperkami ne tik mažiausiai uždirbantiems, bet ir viduriniąjai klasei, ant kurios pečių gula didžioji dalis valstybės mokestinės naštos.</p>
<p>Lyginant laikotarpį nuo 2022 m. 14 sav. ir 2021 m. 14 sav., paaiškėjo, kad iš visų stebėtų 95 pavadinimų produktų pabrango net 79 maisto produktai, iš jų atpigo tik 14 ir vos dviejų produktų kainos išliko stabilios. Štai labiausiai pakilo viščiuko kaina ir šiuo metu ji yra net 55 proc. didesnė bei pieno produktų kainos (fermentinis sūris brango beveik 40 proc., o natūralus jogurtas, kefyras ir pienas – net iki 49 proc.)[4].</p>
<p>Visgi, užfiksuotas sąrašas ir produktų, kurių kaina per metus atpigo. Šiame sąraše atsidūrė obuoliai („Jonagold“ – beveik 20 proc., „Golden“ – 11 proc.), karpis (4 proc.), narvuose laikomų vištų kiaušiniai (beveik 4 proc.), pomidorai (3 proc.) bei galvijienos nugarinė (daugiau kaip 2 proc.).</p>
<p>O štai mėsos perdirbėjai jau skambina pavojaus varpais ir įspėja, kad mėsa jau greitai gali tapti ne pagrindine maisto raciono dalimi, bet veikiau tik šventiniu patiekalu.</p>
<p>Anot Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovo Egidijaus Mackevičiaus, mėsos brangimas Lietuvoje – neišvengiamas, o kainų šuolį labiausiai pajusime, kai baigsis dabartinių kainų įsipareigojimai prekybos tinklams[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lekste.jpg" alt="" /></p>
<h2>Siūlytas sprendimas, kad geriau būtų visiems, kelio neprasiskynė</h2>
<p>Kad bent kiek amortizuoti kainų šuolį ir gaunantiems didesnes pajamas gyventojams, Seime buvo pateiktas siūlymas maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Projekto iniciatorių, Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio teigimu, tokios priemonės yra būtinos atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pagal EUROSTAT pateiktus duomenis pirmavo visoje ES pagal vidutinių maisto produktų kainų augimą[6].</p>
<p>Tačiau kovo 15-ąją svarstant šias PVM mokesčio tarifo įstatymo pataisas, parlamentarai joms nepritarė. Tačiau kiek palengvino naštą priimdami sprendimą laikinai netaikyti PVM centralizuotam šildymui[7]. Pranešta, kad tokia lengvata bus taikoma atgaline data nuo sausio mėnesio iki šildymo sezono pabaigos, kuri numatoma balandžio 30 dieną.</p>
<blockquote>
<p>Tąkart vietoje gyvybiškai svarbių sprendimų sprendžiant maisto neįperkamumo klausimą, parlamentas nusprendė dar kartą „pasijuokti“ ir verčiau apsvarstyti lengvatinio PVM taikymą el. knygoms ir menstruacinėms priemonėms[8]. </p>
</blockquote>
<p>Visgi, visiškai apkaltinti Vyriausybės neveiksnumu taip pat negalime. Ši dar praėjusią savaitę pristatė antiinfliacinių priemonių paketą[10], kuris taipogi nenuteikė labai optimistiškai vidutines pajamas gaunančių asmenų. Su ilgai lauktais sprendimais Vyriausybę tąkart sveikino ir socialdemokratas Gintautas Paluckas, tačiau irgi atkreipė dėmesį, kad plane stinga pagalbos priemonių vidutines pajamas gaunantiems asmenims[10].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maistas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Valstybės neveiksnumas privers pasukti galvas dėl ateities</h2>
<p>Taigi vidurinioji klasė vėl liko prie suskilusios geldos ir šiai labiausiai teks pasukti galvą dėl to, ar verta likti valstybėje, kurioje sparčiai nyksta vidurinioji klasė, kuri kaskart vis labiau yra stumiama greta labiausiai nepasiturinčiųjų. Tačiau neginčijama yra tai, kad sprendimai, orientuoti tik į kraštutinumus, o t. y., į pagalbą tik gaunantiems mažiausias pajamas, nemenkai „numuš“ ir motyvaciją stengtis daugiau dirbti ir užsidirbti, kas lems ir spartų valstybės biudžeto tuštėjimą – juk mažiausiai turintys jo neturės iš ko papildyti. Tuo tarpu greitu metu galime pastebėti ir kai kurių profesijų deficitą – pavyzdžiui, medikų ar ugniagesių[11].</p>
<p>Sumažėjus perkamajai galiai, neabejotinai smuks ir visa šalies ekonomika. O kieno perkamoji galia yra stipriausia? Žinoma, viduriniosios klasės.</p>
<p>Liūdnas prognozes pateikė ir „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jakaterina Rojaka, kurios teigimu, Lietuvoje infliacijos pikas dar nepasiektas, o šalis yra itin jautriai reaguojanti į infliacinius pokyčius[12].</p>
<p>Jos teigimu, greičiausiai Lietuvos jau pasiektas 15 proc. – dar ne riba, o atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, jog mažės ir perkamoji galia šalyje nepriklausomai nuo kylančio darbo užmokesčio.</p>
