<h2>Infliacija pasiekė rekordą, tačiau ministrė įžvelgia šviesą tunelio gale</h2>
<p>Pastaruoju metu galima pastebėti, kad gyvename neįprastoje realybėje. Už kai kurias paslaugas ar pirkinius galbūt mokame net pigiau nei pernai, tačiau užsukę į prekybos centrą ar autoservisą, pinigų ten paliekame daugiau. Taigi, tai yra infliacija, kuri šiais metais, o ypač pastaruoju metu Lietuvoje, tampa vis opesne problema. Metinė infliacija Lietuvoje viršijo 9 proc., o kainų augimas jau visiškai susilygino su vidutiniu algų didėjimu[1].</p>
<p>Kyla akivaizdus pavojus: ekspertai skambina pavojaus varpais ir spekuliuoja, kad kelių savaičių bėgyje kainų augimas gali perkopti dviženklį skaičių, o tai taptų dešimtmečio rekordu. Pinigai gali sparčiai nuvertėti, o tai kelia problemas visoms ekonominėms klasėms. Tie, kurie ir dabar susiduria su finansiniais sunkumais, diržus susispausti privalės dar labiau, o tie, kurie santaupų ir finansinių resursų turi, ieškos būdų kur gi juos panaudoti.</p>
<p>Situacija prasta ir visai šalies ekonomikai, nerimauja ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, tačiau ji įžvelgia ir teigiamų ženklų: </p>
<blockquote>
<p>„Tačiau visos tarptautinės institucijos, taip pat Europos Komisija prognozuoja, kad nuo pirmojo ateinančių metų ketvirčio infliacijos lygis turėtų sumažėti ir kitąmet vidutinė Lietuvos metinė infliacija bus apie 3,5 proc.“, – sako ministrė.</p>
</blockquote>
<p>Ji prognozuoja ir spartų atlyginimų augimą, tačiau ar tokioms prognozėms bus lemta išsipildyti, kol kas aišku nėra. Ekspertų įžvalgos įvairiapusės. Nors ir numatoma, kad 2022-ais infliacija gali sumažėti, vis dėlto, dabartinė situacija beprecedentė. Pandemijos iššūkiai, tiekimo grandies problemos ir energetikos krizė lieka pagrindiniais, nerimą keliančiais veiksniais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ibrahim-boran-_auwe2dnipg-unsplash.jpg" alt="Kitais metais tikima pagerėjimo" /></p>
<h2>Utopinė vizija ar realybė? Kitais metai infliacija sumažės, o atlyginimai augs</h2>
<p>Artėjantys 2022-ieji turėtų atnešti daugiau pozityvo. Dabartinė 9 proc. infliacija, tikėtina, susitrauks iki 3,5 proc. Tiesa, tam reikia ir išorės jėgų pagalbos. Dabar jau žinoma, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas. Kita vertus, tai vidinės problemos, o didžiulę įtaką darė ir išorės aspektai.</p>
<p>Nuo 2021-ųjų sausio auganti Lietuvos bei pasaulio infliacija yra tiesiogiai susieta su pandemija: tiksliau, su po pandemijos atsigaunančia pasauline ekonomika. Vis tik, viena problema veja kitą. Infliaciją Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kelia po pandemijos atsigaunanti ekonomika. Trūkinėjančios tiekimo grandinės problemos bei išaugusi konkurencija dėl ribotų energetinių išteklių, kol kas negali patenkinti atsigavusios paklausos, todėl prekių ir paslaugų kainos pastaraisiais mėnesiais pakilo į seniai regėtas aukštumas[2].</p>
<p>Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad įtaką infliacijai turi energetinių išteklių ir žaliavų kainų šuolis:</p>
<blockquote>
<p>„Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos. Likusi dalis susijusi su vidiniais veiksniais – sparčiau augančiais atlyginimais ir dėl to brangstančiomis paslaugomis“, – susidariusią padėtį aiškina „Swedbank“ ekonomistas[3].</p>
</blockquote>
<p>Ateinančiais metais ją sumažinti gali bazės efektas: tęstinis žaliavų brangimas yra sunkiai įtikimas. Tačiau problema liks ta, apie kurią šiandien kalbama ne mažiau garsiai – masiškai trūksta darbuotojų. Dėl šios priežasties, gali tapti būtina kelti atlyginimus, nors verslas tuo ir nenori.</p>
<blockquote>
<p>„Prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio pokytis kitąmet bus apie 8 proc., tai bet kokiu atveju jis turėtų būti didesnis negu infliacija“, – pažymi finansų ministrė G. Skaistė.</p>
</blockquote>
<p>Ji akcentuoja, kad minimalus atlygis gali augti 65 eurais, o pensijos augs apie 50 eurų[4]. Tiesa, visuotinio atlyginimų augimo šuolio tikėtis neverta.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krzysztof-hepner-uljcby8tcfg-unsplash.jpg" alt="Kainos auga" /></p>
<h2>Ideali euro zonos infliacija turėtų neviršyti 2 proc.</h2>
<p>N. Mačiulis išskiria, kad pastaruoju net Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija: jis yra apie 12 proc. didesnis nei prieš metus. Žinoma, atlyginimai didėja ne visiems. Dalis visuomenės apskritai nedirba: neranda tinkamo darbo arba dirbti visiškai nenori. Tokia padėtis situaciją daro pavojinga: atsiranda galimybė dar labiau augti skurdui ir socialinei atskirčiai.</p>
<p>Lyginant Lietuvos problemas su europiniu kontekstu, Europos Sąjungos (ES) institucijos prognozuoja, kad atlyginimai augs palaipsniui, o infliacijos atveju štilis turėtų įsivyrauti atėjus pavasariui. Lietuvoje būtina tikėtis šio optimistinio scenarijaus, nes priešingu atveju, infliacija augs, atlyginimai kils itin menkai ir greitai Lietuva taps brangiausia šalimi ES.</p>
<p>Europos centrinis bankas (ECB) siekia stabilumo, nepaisant itin neaiškios pasaulinės situacijos. Siekiama, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų 2 proc. lygio. Tokia padėtis galbūt ir nebūtų ideali, tačiau pakankamai patogi daugeliui euro zonos piliečių. Ekonomika galėtų augti savo sparta, negrėstų visiškas finansinis krachas ar pinigų nuvertėjimas.</p>
