P. Isoda: platesniam saugumo užtikrinimui reikalinga keisti teisės aktus
Mokykla, kuri turėtų būti saugiausia vieta vaikui, tampa vieta, kur įvyksta žiaurūs ir sunkiai paaiškinami smurto proveržiai – ir tik tada paaiškėja, kad sistema neturi aiškių būdų tam užkirsti kelią. Marijampolės Sūduvos gimnazijoje įvykęs išpuolis, kai mokinys peiliu sužalojo kitus, iškėlė konkretų klausimą: kaip pavojingas daiktas apskritai taip paprastai įsinešamas į mokyklą.
Po incidento imtasi įprastų veiksmų – aktyvuotas krizės valdymas, įtraukti psichologai, teikiama pagalba mokiniams. Tačiau visa tai vyksta jau po įvykio, o apie realias prevencines priemones, kurios galėtų sustabdyti tokius atvejus dar prieš jiems įvykstant, kol kas kalbama mažai[1].
Marijampolės meras Povilas Isoda pripažįsta, kad mokyklos šiandien susiduria su labai konkrečiais ribojimais. Anot jo, net ir norint tikrinti mokinių daiktus, tam trūksta teisinio pagrindo.
„Neturime tam teisės – reikia keisti teisinę bazę „iš viršaus““, – teigė jis.
Vien prevencinės priemonės saugumo neužtikrina?
Situaciją esą dar labiau komplikuoja tai, kad mokykla nebuvo apleidusi prevencijos – buvo dirbama su mokinių emocine būkle, teikiama psichologinė pagalba, skiriamas dėmesys įtraukčiai. Vis dėlto, kaip pažymi specialistai, tokios priemonės ne visada leidžia laiku identifikuoti rizikas.
Pavojus gali atsirasti staiga ir iš pačios bendruomenės, todėl vien tik psichologinė pagalba ar socialinės iniciatyvos neužtikrina visiško saugumo. Net ir papildomos fizinės priemonės, tokios kaip kameros ar budėtojai, tokias situacijas esą ne visada sustabdo.
Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta aiškios, vieningos sistemos, kaip užtikrinti saugumą mokyklose. Nors ministerija atsakomybę palieka pačioms ugdymo įstaigoms, jos veikia be vienodų taisyklių ir dažnai – be pakankamo teisinio pagrindo.
Tuo metu kai kurios užsienio valstybės jau taiko griežtesnes prevencines priemones, įskaitant patikras ar metalo detektorius, tačiau tokie sprendimai kelia diskusijas dėl privatumo. Lietuvoje kol kas tenka rinktis tarp dviejų krypčių – didesnės kontrolės arba esamos tvarkos, kuri, kaip rodo šis įvykis, ne visada suveikia.

Psichologė: smurtas kyla iš nepastebėtų problemų
Psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė šį įvykį vertina kaip ženklą, kad vaiko vidiniai sunkumai liko nepastebėti iki kritinio momento. Anot jos, smurtas tarp paauglių nėra atsitiktinis – tai ilgiau kauptų emocinių išgyvenimų rezultatas, kuris prasiveržia tada, kai nėra laiku atpažįstamas[2].
Specialistė pabrėžia, kad suaugusieji dažnai pamato problemą tik tada, kai ji jau tampa pavojinga, nors vaiko elgesys anksčiau gali siųsti aiškius signalus apie patiriamus sunkumus.
„Čia mūsų, suaugusiųjų, reikalas pamatyti, kada vaikams ir paaugliams yra sunku ir kada jie gali kažkokiu elgesiu „išveikti“ tuos sunkumus“, – LRT RADIJUI sakė psichologė.
Pasak jos, svarbiausia ne ieškoti kaltų, o bandyti suprasti, kas vyksta vaiko viduje ir kur sistema nesuveikia laiku. Ji akcentuoja, kad kiekvienas agresyvus ar netikėtas elgesys turi priežastis, todėl būtinas glaudus tėvų, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas. Taip pat svarbu domėtis, kokioje informacinėje aplinkoje gyvena paaugliai ir kokias patirtis jie atsineša į mokyklą.
Anot psichologės, didžiausia problema yra tai, kad dažnai nepastebima, kokią emocinę naštą vaikas kasdien nešasi su savimi, kol ji galiausiai prasiveržia skaudžiu įvykiu.

Įtariamasis apibūdinamas kaip ramus ir uždaro būdo
Marijampolės Sūduvos gimnazijoje praėjusio antradienio rytą įvykus išpuoliui, per kurį 17-metis aštriu daiktu sužalojo tris mokinius, prokuratūra kol kas nemato duomenų, kad incidentas būtų susijęs su asmeniniais konfliktais.
Kauno apygardos prokuroras Darius Jakutis nurodė, kad merginoms suduota po kelis dūrius, vaikinui – vienas, tačiau tyrimas dar vyksta ir teisinė kvalifikacija gali keistis. Įtariamasis, apibūdinamas kaip uždaras ir ramus, yra nepilnametis, todėl jo parodymai ir detalesnė informacija kol kas neviešinami, laikantis procesinių reikalavimų.
Pareigūnai taip pat nurodė vertinsiantys viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimus sveikatos sutrikimus, kurie gali būti susiję su nusikaltimo motyvu, o sprendimai dėl tolimesnių veiksmų bus priimti tik gavus specialistų išvadas.