Šūkis „Stop imigracijai“ subūrė tūkstančius žmonių 80-yje šalies miestų
Liepos 20-tą Lenkijoje įvyko plataus masto protestų banga, nukreipta prieš imigracijos politiką. Manifestacijos, pavadintos „Stop imigracijai“, vyko daugiau nei 80-yje šalies miestų, tarp jų Varšuvoje, Krokuvoje, Vroclave, Poznanėje ir Balstogėje.[1] Protestus organizavo dešiniųjų partija „Konfederacija Laisvė ir Nepriklausomybė“ bei su ja susijusios grupės.
Daugelyje vietų mitingai pritraukė šimtus žmonių, o Katovicuose, anot policijos, susirinko apie 3 tūkstančius dalyvių. Protestuotojai reikalavo sugriežtinti sienų kontrolę ir uždaryti sienas su Lietuva, Ukraina, Baltarusija bei Slovakija, siekiant riboti nelegalią migraciją.
Kai kuriuose miestuose prie mitingų prisijungė ir opozicinių partijų atstovai, išreiškiantys nepritarimą dabartinei vyriausybės migracijos politikai.
„Lenkai turi teisę jaustis saugūs savo tėvynėje,“ – sakė vienas iš „Konfederacijos“ lyderių Kšištofas Bosakas.[2]
„Be sienų kontrolės, deportacijos mechanizmo ir darbo rinkos priežiūros, mūsų šalies saugumas palaipsniui silpnės.“
Kai kuriose vietose protesto dalyviai tylos minute pagerbė 24 metų lenkės atminimą, kurios mirtis Torunės mieste sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir buvo minėta kaip simbolinė saugumo problema. Policija šiuo metu yra sulaikiusi įtariamąjį – Venesuelos pilietį.
Diskusijos dėl migracijos: nuo emocijų iki skaičių
Migracijos tema Lenkijoje jau keletą metų išlieka vienu aštriausių politinių ginčų. Šalyje jaučiama auganti įtampa dėl augančio migrantų skaičiaus, nors oficialūs statistiniai duomenys rodo, kad 2025-tais metais imigracija kol kas mažesnė nei ankstesniais metais.
Lenkijos valdžia šiemet įvedė papildomas sienų patikras su Vokietija ir Lietuva, reaguodama į sugriežtintą prieglobsčio politiką kaimyninėse šalyse. Vokietija, savo ruožtu, dar 2023-iais metais pradėjo kontroliuoti sienas su Lenkija ir Čekija, siekdama apriboti nelegalių migrantų patekimą į šalį.[3]
Dar anksčiau, kovą, Lenkijos parlamentas patvirtino laikiną įstatymą, pagal kurį migrantai, atvykę per Baltarusijos sieną, neteko teisės prašyti prieglobsčio. Šis sprendimas buvo motyvuojamas nacionaliniu saugumu ir kaltinimais Baltarusijos režimui dėl sąmoningo migracijos srautų naudojimo destabilizuojant Europos Sąjungą.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2024-aisiais specialios apsaugos užsieniečiams suteikta 40 procentų rečiau nei 2021-aisiais. Valdžia tai aiškina geresniu procesų valdymu ir efektyvesniu sienų stebėjimu.
Įtampos fone – ir kontrmitingai už pabėgėlių teises
Tą pačią dieną kai kuriose Lenkijos vietose vyko ir kontrmanifestacijos, kuriose dalyvavo žmogaus teisių gynėjai, kairiųjų pažiūrų aktyvistai bei tarptautinės pagalbos organizacijos. Tokie kontrmitingai buvo organizuoti Varšuvoje, Katovicuose, Olštyne ir kituose miestuose.
Dalyviai laikė plakatus su užrašais „Priimkite pabėgėlius, sustabdykite neapykantą“ bei „Veiksmas už demokratiją“. Akcentuota teisė į prieglobstį ir žmogaus orumą.
„Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo kilmės ar odos spalvos, turėtų jaustis saugiai tiek Lenkijoje, tiek visoje Europoje,“ – teigė Marija Kšižak iš Tarptautinės humanitarinės iniciatyvos fondo.
Nors protestai vyko artimoje kaimynystėje, rimtesnių incidentų ar smurto tarp grupių neužfiksuota. Tiek policija, tiek žiniasklaida pranešė, kad viešoji tvarka buvo išlaikyta.
Šie protestai išryškina vis gilesnį politinį ir socialinį skilimą Lenkijoje dėl migracijos temos. Valdančioji koalicija tvirtina vykdanti „atsakingą ir apgalvotą“ migracijos politiką, tuo metu opozicija kaltina ją arba neveiklumu, arba per dideliu nuolaidžiavimu kraštutiniams balsams.
