Sostinės jėgainė – viena moderniausių Europoje?
Beveik pusė Vilniuje suvartojamos energijos šiandien gali būti pagaminama viename moderniausių energetikos objektų regione – Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų energetikos projektų Lietuvoje, į kurį iš viso investuota apie 420 mln. eurų. Šios investicijos leido sostinėje sukurti modernią jėgainę, kuri vienu metu gamina ir šilumą, ir elektros energiją, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprina šalies energetinę nepriklausomybę, o dabar jau paskelbta apie dalies jėgainės pardavimą šveicarų įmonei.
Projektas buvo pradėtas 2017 metų spalį ir užbaigtas 2024 metų rugpjūtį. Jo įgyvendinimas truko beveik septynerius metus, o prie finansavimo prisidėjo ir valstybės institucijos. Inovacijų agentūra administravo daugiau nei 177 mln. eurų vertės projekto dalį, iš kurios beveik 91 mln. eurų sudarė išmokėta finansinė parama. Vien biokuro jėgainės statybai skirta apie 270 mln. eurų[1].
Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje energija gaminama iš dviejų rūšių kuro – biokuro ir po rūšiavimo likusių, perdirbti netinkamų komunalinių atliekų. Atliekų bloką sudaro vienas katilas, o biokuro bloką – du katilai. Skaičiuojama, kad jėgainė gali pagaminti apie 30 proc. sostinės centralizuotai tiekiamos šilumos, o likusį poreikį užtikrina kiti nepriklausomi gamintojai.
Vilniuje veikianti jėgainė mažina priklausomybę nuo dujų
Pasak jėgainės vadovo Manto Buroko, biokuro naudojimas leidžia ne tik didinti energetinį savarankiškumą, bet ir mažinti šilumos gamybos kainą. 2024 metų duomenimis, naudojant biokurą šilumos gamybos išlaidos buvo apie 40 proc. mažesnės nei naudojant gamtines dujas. Jei šiluma būtų gaminama iš dujų, ji kainuotų apie 47 mln. eurų, tuo metu naudojant biokurą išlaidos siekė apie 28 mln. eurų.
Jėgainėje taip pat įdiegtos modernios teršalų valymo technologijos ir nuolatinė emisijų stebėsena. Energijai gaminti naudojamos ir miško kirtimo atliekos, kurios kitu atveju pūtų miškuose ir išskirtų anglies dioksidą. Dėl šių sprendimų projektas padėjo reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – planuota kasmet sumažinti apie 310 tūkst. tonų CO₂ ekvivalento, tačiau realiai pasiektas dar didesnis rezultatas – beveik 350 tūkst. tonų.
Šiandien Vilniaus kogeneracinė jėgainė laikoma svarbiu žingsniu tvaresnės energetikos link. Jos elektrinė galia siekia 79,2 MW, o šiluminė galia viršija 171 MW, todėl projektas reikšmingai prisideda prie patikimo sostinės aprūpinimo energija ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Šveicarų fondas už 120 mln. eurų perka 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės
Tuo tarpu dar praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad į šveicarų rankas yra perleidžiama net 49 proc. sostinės kogeneracinės jėgainės. „Ignitis grupė“ susitarė parduoti šią akcijų dalį Šveicarijos turto valdymo bendrovei „Quaero Capital“ priklausančiam infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“. Sandorio vertė siekia apie 120 mln. eurų, o visa jėgainės nuosavo kapitalo vertė įvertinta maždaug 244 mln. eurų.
Numatyta, kad 110 mln. eurų bus išmokėta kaip fiksuotas mokėjimas, o dar 10 mln. eurų priklausys nuo jėgainės veiklos rezultatų ateityje. Užbaigus sandorį, „Ignitis grupė“ išlaikys kontrolinį 51 proc. akcijų paketą ir toliau valdys strateginius sprendimus.
Šis akcijų pardavimas kartu įgyvendina dar 2018 metais Europos Komisijos iškeltą reikalavimą į projektą pritraukti privatų kapitalą – tai buvo viena sąlygų skiriant 138 mln. eurų ES paramą jėgainės projektui. Vilniaus kogeneracinė jėgainė finansuota mišriu modeliu: „Ignitis grupė“ į ją investavo 52 mln. eurų nuosavo kapitalo, papildomai panaudotos Europos Sąjungos lėšos ir daugiau nei 200 mln. eurų bankų paskolų.
Moderni jėgainė vienu metu gamina šilumos ir elektros energiją iš atliekų bei biokuro ir laikoma vienu svarbiausių sostinės energetikos infrastruktūros objektų. Tikimasi, kad investuotojo pritraukimas ir ES parama ilgainiui prisidės prie stabilesnių bei mažesnių šildymo kainų Vilniuje.
