Mokesčių reforma neakivaizdžiai skatina laukti tėvų mirties
Vienas iš naujosios mokesčių reformos aspektų – apmokestintos dovanos iš giminaičių: vaikų, tėvų, sutuoktinių, senelių ir anūkų. Jei dovanos vertė viršija 300 tūkst. eurų – mokėsite mokestį. Jei norite padovanoti daugiau kaip 150 tūkst. eurų broliui arba sesei – mokėsite mokestį.
Kaip pastebi I. Vėgėlė, tėvų turto paveldėjimas ir toliau lieka nepamokestintas, bet, jei tą patį tėvų sukauptą turtą sūnus ar dukra gaus dovanų jiems esant gyviems – gausite dovanų ir pajamų mokestį.
„Įstatymų leidėjas lyg kužda: laukite, kol tėveliai numirs“, – reziumuoja teisininkas.
Norintiems suvienodinti darbo santykius su individualia veikla – „negerai su galva“
Teisininkas kategoriškas – melas yra tai, ką deklaruoja Finansų ministerija, sakydama, kad reforma palies tik daugiausiai uždirbančius.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija pateikė skaičiavimus, kad mokesčiai išaugs net ir tiems, kurie per metus su individualia veikla uždirba 5 tūkst. eurų. Kitaip tariant – 416 eurų per mėnesį. Kitaip tariant, perpus mažiau, nei minimalus atlyginimas Lietuvoje.
„Lietuvoje >75% individualios veiklos pagal pažymą uždirba ≤ 5000 eur per metus.
Metinės IDV pajamos 5 000 eur. Darome prielaidą, kad gyventojas patiria TIKRŲ 20 % sąnaudų dėl šių pajamų uždirbimo. Palyginame, kokius mokesčius sumokės IDV atstovas uždirbantis 5 000 eur ir dirbantis pagal darbo sutartį, kai DS metinė alga iki mokesčių 4000 eur ,o darbo vietos metinis (atostoginiai, kvalif. kėlimas, patalpos, įrankiai, darbo medžiagos ir t.t.) išlaikymas kainuoja apie 1000 eur.
2023m. : individualios veiklos mokesčiai: 1 273 eur , kai darbo sutarties mokesčiai bus 780 eur
2026m. : individualios veiklos mokesčiai: 1 401 eur , kai darbo sutarties mokesčiai bus 780 eur.
Pritarus GPMĮ projektui, IDV apmokestinimas yra beveik du kartus didesnis nei DS, nes IDV atveju reikia mokėti PSD įmokas nuo MMA, o DS atveju iš darbuotojo papildomi mokesčiai dėl algos mažesnės už MMA nėra išskaičiuojami.
„Asociacijos vadovė Daiva Čibirienė apie individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimo vienodinimą televizijos eteryje rėžė tiesiai šviesiai: „Tai Jums su galva negerai…“, – priminė I. Vėgėlė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos skaičiavimai. Feisbuko profilio nuotrauka
Valdantieji dangstosi ES reikalavimais, nors mokestinę bazę kuria patys
Dar vienas niuansas – Finansų ministerija, patėškusi šią „gyvulių ūkio“ pastatymo į vietą mokesčių reformą, net nedrįsta prisiimti už ją pilnos atsakomybės. Priešingai – aiškina, jog tokios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijos.
„Manyčiau, kad taip – individualios veiklos apmokestinimas, kadangi ten tie pokyčiai pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – BNS) ekspertų rekomendacijas yra padaryti tokie, kurie šiek tiek didina apmokestinimą, tai jie kelia daugiausia klausimų“, – „Žinių radijui“ sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė[2].
Tačiau I. Vėgėlė tokius ministrės žodžius neigia.
„Šia reforma nėra įgyvendinamas Lietuvos įsipareigojimas nei Europos Sąjungai (ES), nei kokiai kitai tarptautinei institucijai.
Tiesioginių mokesčių reguliavimas yra išimtinė Lietuvos kompetencija (su itin nedidelėmis išimtimis)“, – sako teisininkas.
„Dovana“ ateinančiai valdžiai – dėl padidintų mokesčių susitraukusi ekonomika
„Taigi kas paslėpta po mokesčių reformos dailia socialinio teisingumo ir sąžiningumo pakuote?
Kertiniai makroekonomikos postulatai sako, kad pajamų mokesčių didinimas lemia vartojimo mažėjimą, o vartojimo susitraukimas – bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimą. Supaprastinus, mokesčių didinimas lemia ekonomikos traukimąsi.
Trauksis ekonomika, o biudžetas nesurinks pajamų – puikus botagas naujajai valdžiai talžyti. Pridėkite dar nejudantį ES milijardų valstybės investicijoms skirtų lėšų įsisavinimą – gaunasi net ne „dovanėlė“, o dailiai įpakuoti spąstai.
Ir atsitraukti nuo įvykdytos mokesčių reformos po 2024-ųjų išrinktai valdžiai nebebus kaip“, – sako I. Vėgėlė ir priduria manantis, kad valdančiųjų veiksmai rodo, jog jie suvokia, kad per rinkimus visuomenės palaikymo nebeturės.
Kalbėdama apie gyvulių ūkį, ministrė netyčia nupiešė tikrąjį Lietuvos paveikslą
Ignas Vėgėlė sako, kad G. Skaistės žodžiai, kai ji, dirbančius su individualia veikla, pavadino gyvulių ūkiu, iš tiesų atspindi visai ne tuos, apie kuriuos ji taip su meile išsireiškė.
Kuo daugiau gilinantis matoma, kad tikrasis gyvulių ūkis – patys Lietuvos valdantieji, kurie noriai skirsto gyventojus į lygius ir lygesnius.
Kalbėdama apie gyvulių ūkį, ministrė netyčia nupiešė tikrąjį Lietuvos paveikslą. Iva Rajović/ Unsplash.com nuotrauka
„Dokumentika apie šiandienos Lietuvą Ministrės nuoroda į Orwelo „Gyvulių ūkį“ nėra netyčia išsprūdęs teiginys. Tai gerai apsvarstyta ir ministerijos mokesčių reformą paaiškinančiose skaidrėse įrašyta alegorija. Orwelo lūpomis į mus prabyla premjerė – „maudotės šūduose“. Propaganda pritaria: „tikėkite (praeitų metų aidas) mokslu“.
Ar įmanoma dar aiškiau pasakyti žmonėms, kad gyvenate tvarte?
Orwelo apsakymas baigiasi tuo, jog ūkį užvaldžiusios kiaulės visus šūkius, dėl kurių iš fermos buvo išvytas Žmogus, pakeičia vienu vieninteliu: visi gyvuliai yra lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus“, – primena I. Vėgėlė[3].
