Atskleista plataus masto afera
Remiantis trečiadienį federaliniame teisme paskelbtu kaltinamuoju aktu, penki Rusijos piliečiai ir du Venesuelos naftos prekeiviai šią savaitę buvo apkaltinti dėl plataus masto karinės įrangos įsigijimo per nelegalias, kontabandines schemas.
JAV teisingumo departamentas teigia, kad schemoje dalyvavo keliose šalyse įsteigtos fiktyvios bendrovės, per kurias siekta išvengti JAV ir pasaulinių sankcijų Rusijai. Įtariamųjų sąraše buvo Rusijos aliuminio bendrovė, kontroliuojama oligarcho, kuriam taikomos JAV sankcijos ir Pekine įsikūręs didžiausias pasaulyje naftos perdirbimo, dujų ir naftos chemijos konglomeratas[1].
Du venesueliečiai, kuriems pateikti kaltinimai šioje byloje, įtariami tarpininkavę sudarant naftos sandorius tarp „Nord-Deutsche Industrieanlagenbau GmbH“ (NDA GmbH) ir valstybinės naftos bendrovės „Petroleos de Venezuela“, o sandoriams nuslėpti jie naudojo fiktyvias bendroves.
Įtariama, kad kaltinamieji naudojosi „Nord-Deutsche Industrieanlagenbau GmbH“ (NDA GmbH) kaip priedangos įmone pažangiems puslaidininkiams ir mikroprocesoriams, kurie buvo naudojami įvairiuose Rusijos ginkluose, įskaitant naikintuvus, raketų sistemas ir šaudmenis, pirkti.
JAV teigimu, šie ginklai vėliau buvo siunčiami į Rusiją, o kai kurios iš tų pačių technologijų buvo rastos Ukrainoje konfiskuotuose rusiškuose ginkluose.
Nusikalstamoje schemoje dalyvavo kelių šalių piliečiai, tarp jų – ir latviai
Niujorko rytinės apygardos ir Konektikuto apygardos JAV prokurorų biurai, bendradarbiaujant kartu su departamento darbo grupe „KleptoCapture“ ir teisingumo departamentu, apkaltino daugiau nei dešimt fizinių ir keletą juridinių asmenų dėl dalyvavimo neteisėtose schemose, skirtose eksportuoti į Rusiją galingas, civilinės ir karinės paskirties dvejopo naudojimo technologijas.
Dalis šių technologijų buvo rastos mūšių laukuose Ukrainoje, o kita branduolinės ginkluotės platinimo technologija buvo perimta dar nepasiekusi Rusijos teritorijos.
Pagal pirmąją nusikalstamą schemą, iš JAV gamintojų buvo perkamos slaptos technologijos, pavyzdžiui, pažangūs puslaidininkiai ir mikroprocesoriai, naudojami naikintuvuose, raketų sistemose, išmaniojoje amunicijoje, radaruose ir palydovuose[2].
Teisingumo departamentas teigė, kad Dubajuje gyvenantis rusas Jurijus Orechovas, Rusijos regioninio gubernatoriaus sūnus Artemas Usas ir kiti trys asmenys operacijai vykdyti naudojosi Hamburge, Vokietijoje įsikūrusios įmonės paslaugomis, o kai kurias technologijas siuntė Rusijos gynybos bendrovėms, kurioms taikomos JAV sankcijos.
J. Orechovas dar 2019 m. vyko į JAV, kad įsigytų dalių, kurios buvo naudojamos Rusijoje pagamintuose naikintuvuose „Sukhoi“. Tuo pat metu, J. Orechovas, jo partneriai iš Rusijos ir du Venesuelos naftos tarpininkai, kuriems taip pat buvo pateikti kaltinimai, naudojosi Vokietijos bendrove kaip priedanga, kad galėtų gabenti šimtus milijonų barelių naftos iš Venesuelos į Rusiją ir Kiniją, taip pažeisdami pasaulines sankcijas.
Mokėjimai buvo vykdomi per fiktyvias bendroves, banką Jungtiniuose Arabų Emyratuose, grynųjų pinigų ir kriptovaliutų sandorius. J. Orechovas ir A. Usas buvo suimti pirmadienį atitinkamai Vokietijoje ir Italijoje, o JAV sieks jų ekstradicijos.
Pagal antrąją schemą keturių nusikaltėlių grupuotė ir jų sąjungininkai susitarė dėl JAV Konektikuto valstijoje pagaminto šlifuoklio, tariamai skirto Europos rinkai, pirkimo, tačiau siekė jį išsiųsti į Rusiją.
Trys latviai buvo sulaikyti antradienį, o Ukrainos pilietis buvo sulaikytas birželio mėnesį Estijoje. Visi jie kaltinami sąmokslu sukčiauti JAV, kontrabanda ir pinigų plovimu. Teisingumo departamentas taip pat siekia jų ekstradicijos.
Dar dviem vyrams buvo pateikti kaltinimai dėl įtariamų neteisėtų naftos sandorių: Juanas Fernando Serrano Ponce ir Juanas Carlosas Soto kaltinami tarpininkavimu sudarant milijonų dolerių vertės naftos sandorius, kuriuose dalyvavo fiktyvi rusų valdoma bendrovė ir pirkėjai Rusijoje bei Kinijoje. Teisingumo departamentas dėl šios schemos taip pat apkaltino dar tris rusus[3].
JAV iždo departamentas įvedė sankcijas J. Orechovui, Vokietijos bendrovei ir jo kontroliuojamai Dubajaus bendrovei. Bylą tiria IR FTB. Vertingą pagalbą suteikė Teisingumo departamento Tarptautinių reikalų biuras, JAV prekybos departamentas, Italijos ir Vokietijos teisėsaugos institucijos.
Teisėsaugos pareigūnai aiškina, kad nusikalstama veika siekta pažeisti Vakarų sankcijas
„Šie kaltinimai atskleidžia dvi atskiras pasaulines schemas, kuriomis siekta pažeisti JAV eksporto ir sankcijų įstatymus, be kita ko, siunčiant slaptas karines technologijas iš JAV gamintojų, įskaitant tas, kurios buvo rastos Ukrainoje konfiskuotose Rusijos ginklų platformose, ir bandant reeksportuoti į Rusiją. Kaip jau sakiau, mūsų tyrėjai ir prokurorai nenuilsdami stengsis nustatyti, surasti ir patraukti atsakomybėn asmenis, kurių neteisėti veiksmai kenkia teisinei valstybei ir sudaro sąlygas Rusijos režimui tęsti neišprovokuotą invaziją į Ukrainą“, – teigia generalinis prokuroras Merrickas B. Garlandas[4].
FTB direktorius Christopheris Wray teigia, kad pateikti kaltinimai ir suėmimai pabrėžia FTB darbą kovojant su šiurkščiu Rusijos vengimu vykdyti JAV sankcijas ir eksporto taisyklių pažeidimais.
„FTB kartu su mūsų JAV ir tarptautiniais partneriais ir toliau agresyviai žlugdys naftos, išplautų pinigų ir neteisėtai įsigytų karinių technologijų įsigijimą iš JAV bendrovių, siekiant paremti neišprovokuotą Rusijos karą Ukrainoje“.
Kaltinamieji – oligarchų pagalbininkai
Niujorko rytinės apygardos prokuroras Breonas Peace’as teigia, kad kaltinamieji buvo nusikalstami oligarchų pagalbininkai, organizavę sudėtingą schemą, kaip neteisėtai gauti JAV karinių technologijų ir Venesuelos sankcionuotos naftos per daugybę sandorių, susijusių su fiktyviomis bendrovėmis ir kriptovaliuta:
„Jų pastangos kenkė saugumui, ekonominiam stabilumui ir teisinei valstybei visame pasaulyje.“
JAV teisėsauga siekia užtikrinti sankcijų Rusijai veikimą, kad priverstų Kremlių nutraukti invaziją į Ukrainą. Be sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausios aplinkos nariams, JAV įšaldė Rusijos centrinio banko lėšas ir įvedė agresyvią eksporto kontrolę. Naujausiomis pastangomis siekiama neleisti Rusijai įsigyti karinių technologijų.
Iždo sekretoriaus pavaduotojas Wally Adeyemo trečiadienį pareiškime teigė, kad Rusijai vis sunkiau gauti karui palaikyti reikalingų technologijų būtent „dėl precedento neturinčių sankcijų ir eksporto kontrolės priemonių, kurias įvedė mūsų plati partnerių ir sąjungininkų koalicija“:
„Žinome, kad šios pastangos turi tiesioginį poveikį mūšio lauke, nes Rusija dėl nevilties kreipiasi į prastesnius tiekėjus ir perka pasenusią įrangą“[5].
Kaip skelbia JAV žvalgyba, nuo įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, Rusijos kariuomenė neteko 6 000 vienetų įrangos ir neteko tiek amunicijos, kad šiuo metu negali jos pakeisti jokiais prieinamais kanalais. JAV žvalgyba jau gegužės mėnesį turėjo duomenų apie tai, kad Rusijai trūko svarbiausių dyzelinių variklių, sraigtasparnių ir lėktuvų variklių dalių bei šarvuotų tankų atsargų. Maskva taip pat susidūrė su sunkumais vykdydama pardavimus užsienio kariuomenėms[6].
Kalbėdama apie Rusijos kariuomenės „silpnybes“, JAV užmiršo savo bėdas
Vis dėlto, problemų kariuomenės fronte turi ir pati JAV. Pirmą kartą per devynerių metų kasmetinio vertinimo istoriją, „Heritage Foundation“ ataskaitoje JAV kariuomenė įvertinta kaip „silpna“. Konservatyvaus analitinio centro ekspertų teigimu, „2023 m. JAV karinės galios indeksas įspėja, kad didėja rizika, jog JAV karinės pajėgos nesugebės patenkinti reikalavimų ginti gyvybiškai svarbius Amerikos nacionalinius interesus“[7].
„Jos vertinamos kaip silpnos, palyginti su pajėgomis, reikalingomis ginti nacionalinius interesus pasauliniu mastu nuo realių iššūkių tokiame pasaulyje, koks jis yra, o ne tokiame, kokio norėtume“, – teigė analitinio centro atstovai.
„Heritage Foundation“ pateiktame indekse vertinama, kaip lengva vykdyti karinę veiklą svarbiausiuose regionuose, taip pat, atsižvelgta į politinį stabilumą, JAV kariuomenės buvimą ir svarbiausios infrastruktūros būklę.
JAV karinių pajėgų būklė vertinama pagal modernumą, operacijų pajėgumą ir pasirengimą misijoms, pabrėžiant Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano veiksmus, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą.
Indekse pažymima, kad JAV pajėgos turi būti pajėgios ginti savo interesus daugiau nei viename regione vienu metu: ataskaita grindžiama kariuomenės gebėjimu maždaug vienu metu nugalėti du pagrindinius konkurentus.
