Kultūros ministras jungiasi prie protestuojančių kultūrininkų
Nors kažkam atrodo kitaip, naujasis „aušriečių“ deleguotas kultūros ministras Ignotas Adomavičius iš tiesų žodžių į vatą nevyniojo. Nors pastarosiomis savaitėmis naujojo ministro darbus apkartino kultūrininkų protestai, šis, kaip ir tame posakyje apie karavaną – važiuoja toliau ir sutiko su protestuojančiaisiais, kad Lietuvos kultūra iš tiesų važiuoja ne kur kitur, kaip dugnan.
„Sveiki, mielieji. Palaikau ir jungiuosi prie Jūsų! Kultūra tikrai skęsta, kaip šiame ženkle. Ir sutinku – „tai gali būti paskutinis kartas“, – savo feisbuko paskyroje rėžė I. Adomavičius[1].
Ministras taip pat pridūrė nuo šios su visuomenės pagalba viešinsiąs ir parodysiąs Lietuvos kultūros administravimo spragas.
„Su mano atėjimu kultūra yra dėmesio centre kaip niekad! Ir tuo džiaugdamasis kviečiu prisijungti prie diskusijų ir visuomenę! Nuo šiol būkim drauge, mielieji!“ – pridūrė Kultūros ministerijos vadovas.
Kolegos į komentarus užsuko palaikyti ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Labai teisingas sprendimas. Kultūra per tuos metus buvo nuvaryta į dugną!“ – rašė politikas.
Regionai lieka už borto: kultūros parama keliauja ten pat metai iš metų
Nuo 2020 m. Lietuvos kultūros sektorius patiria daugybę iššūkių, kuriuos ypač išryškino COVID-19 pandemija. Daugelis kūrėjų neteko pajamų, renginiai buvo stabdomi, o psichologinė įtampa išaugo. Lietuvos kultūros tarybos 2023 m. tyrimas parodė, kad kultūros darbuotojai jautėsi palikti nuošalyje, o svarbiausiais iššūkiais įvardijo ne tik finansus, bet ir emocinį išsekimą bei nežinomybę dėl ateities[2].
Po pandemijos sektorius neatsigavo taip greitai, kaip tikėtasi. Kultūros tarybos finansavimas liko ribotas, o projektų konkurencija – milžiniška. Nors projektų kokybė išlieka aukšta, 2024 m. tarybos atstovai pripažino, kad lėšų paprasčiausiai neužtenka visiems. Dėl augančių paslaugų, atlyginimų ir energijos kainų daug puikių projektų lieka be paramos[3].
2023 m. kilęs triukšmas dėl kai kurių žinomų renginių nefinansavimo atskleidė dar vieną problemą – sprendimų skaidrumą. Kai kurios ilgametės organizacijos negavo paramos, o sprendimų motyvacija pasirodė esanti miglota. Kultūros lauko atstovai kritikavo vertinimo sistemą, o viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl galimų interesų konfliktų[4].
Tuo pačiu metu gilėjo ir kultūrinė atskirtis tarp miesto ir regionų. 2023 m. kultūros indeksas parodė, kad tokios savivaldybės kaip Neringa ar Vilnius ženkliai lenkia likusią Lietuvą pagal finansavimą ir paslaugų kokybę. Tuo tarpu regionų kultūros įstaigos skundžiasi trūkstamu finansavimu, specialistų stygiumi ir menku viešumu.
Šalies kultūra atsidūrė pavojuje?
Varėnoje vykusiame Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje kultūros ministras I. Adomavičius susidūrė su protestuojančia kultūros bendruomene, kuri kritikavo jo paskyrimą dėl tariamos politinės įtakos ir patirties stokos – nepaisant nepageidaujamo vizito, ministras vis tiek atvyko, užlipo ant scenos ir provokuojamai kvietė publiką švilpti, tačiau bendruomenė, panašu, susilaikė.
Kultūrininkai tuo tarpu buriasi į įspėjamąjį streiką, planuojamą spalio 5 d., protestuodami prieš „Nemuno aušros“ partijos įtaką Kultūros ministerijoje po Igno Adomavičiaus paskyrimo ministru, o šią iniciatyvą palaiko ne tik menininkai, bet ir muziejai bei jaunieji mokslininkai, kurie atsisako dalyvauti prezidento globojamuose renginiuose, pabrėždami, kad kultūra neturi tapti politinių manipuliacijų įrankiu.
Nepaisant protestų ir daugiau nei 63 tūkst. piliečių pasirašytos peticijos, Vyriausybė tvirtina, kad ministras lieka savo poste, o opozicija kreipėsi į premjerę reikalaujant aiškumo dėl ministerijos kontrolės perdavimo „Nemuno aušrai“.
Tuo metu kultūros bendruomenės nesutarimai su valdžia išryškėjo ir Varėnos teatrų festivalyje, kur ministras buvo nepageidaujamas, bet vis tiek dalyvavo, o Seimo pirmininkas ragina atvirą dialogą ir ministrų įtraukimą į kultūrinius renginius siekiant sumažinti įtampą sektoriuje.
