Kalvarijos gimnazija virto humanitarinės pagalbos centru – trūksta maisto atsargų
Kalvarijos gimnazijoje „Maisto bankas“ surengė didžiausias ekstremaliųjų situacijų pratybas, kurių metu gimnazija kelioms valandoms virto humanitarinės pagalbos centru. Pagrindinis tikslas – patikrinti, kaip greitai organizacija galėtų reaguoti į krizines situacijas ir aprūpinti gyventojus maistu.
Per pusantros valandos beveik 500 darbuotojų ir savanorių paruošė apie 1,5 tūkst. maisto davinių. Į juos pateko aliejus, kruopos, konservai, arbata ir sausainiai. Tačiau pratybų metu paaiškėjo esminė problema – stokojama tiek elementarių priemonių, tiek maisto atsargų[1].
„Pamatėme, kad trūksta indų, puodų, peilių, elementarių dalykų, taip pat mūsų pratybų dalyviai nežinojo, iš ko gamins maistą. (…) Iššūkis – didelė nežinomybė“, – pažymi „Maisto banko“ Kauno skyriaus vadovė Martyna Žirgulė.
Į pratybas įtraukti ir gyventojai – 400 vietinių gavo pranešimus į telefonus ir atvyko atsiimti papildomų maisto davinių. Nors darbuotojai ir savanoriai buvo pasiruošę, organizacijos vadovas Simonas Gurevičius įspėja, kad krizės metu šiuo metu turimų maisto atsargų esą nepakaktų kelis kartus didesnei žmonių grupei.
Savo ruožtu S. Gurevičius pasiūlė, kad galėtų įsikišti ir valstybė – Socialinės apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos galėtų pasirūpinti atsargomis, o „Maisto bankas“ būtų pasirengęs jas saugoti. Kalvarijos savivaldybės parengties pareigūnas Liutauras Sinkevičius priduria, kad diskusijos dėl maisto atsargų kaupimo jau vyksta, konsultuojamasi ir su ūkininkais.
Tai pirmosios tokio masto „Maisto banko“ pratybos, o ateityje planuojama jas pakartoti, siekiant geriau pasiruošti ekstremalioms situacijoms.
Žemės ūkis tapo svarbiu nacionalinio saugumo sektoriumi
Liepos pabaigoje Vyriausybė nusprendė pripažinti žemės ūkio ir maisto sektorius strategiškai svarbiais nacionaliniam saugumui, o šiam sprendimui dar turės pritarti Seimas. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pažymi, kad tai leis pagerinti teisinį reguliavimą, didinti sektoriui skiriamą finansavimą ir užtikrinti geresnį priėjimą prie elektros, dujų bei kitų gamybai reikalingų išteklių krizės metu[2].
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja sudaryti neatlygintinas sutartis su Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atrinktais ūkiais, kurie užtikrins maisto gamybą ir tiekimą į nustatytus prekybos centrus krizinėse situacijose. Ministerija taip pat rekomenduoja savivaldybėms pasirašyti sutartis su vietos ūkininkais, kooperatyvais ir bendrovėmis, siekiant užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu.
Sutartys garantuos nepertraukiamą ūkių veiklą, užtikrins pajamas ūkininkams ir jų darbuotojams, įtrauks juos į mobilizacinį planą bei civilinio mobilizacinio personalo rezervą. Sudaroma galimybė atidėti privalomą šaukimą į karo tarnybą bei užtikrinti įtrauktų asmenų vaikų dienos priežiūrą krizės metu.
Ministerija pabrėžia, kad tokios priemonės, kartu su sutartimis dėl maisto produktų įsigijimo į valstybės rezervą, padidins šalies atsparumą ir maisto tiekimo saugumą ekstremaliomis sąlygomis. Energetikos ministerija bendradarbiaus užtikrinant elektros ir dujų tiekimą ūkiams, kurių veikla laikoma kritine valstybei.
Liūdna statistika: maisto Lietuvoje nebeįperka net dešimtadalis gyventojų
Balandžio mėnesį atskleisti statistiniai duomenys parodė liūdną Lietuvos socialinį paveikslą – beveik 170 tūkst. žmonių gyvena visiškame skurde, o tai sudaro apie 6 proc. gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos Sąjungoje yra trečia nuo galo, aplenkta tik Bulgarijos ir Latvijos[3].
Pensininkai dažnai ieško papildomų pajamų, pavasarį parduodami savo daržoves ar gėles, rudenį – mezginius. Jie teigia, kad prisidurti reikia dėl mažų pensijų ir augančių kainų. Jaunimui galimybės rasti darbą ir prisitaikyti lengvesnės, tuo tarpu vyresni žmonės kasdien susiduria su sudėtingomis sąlygomis.
Dar daugiau žmonių – per 600 tūkst. – gyvena ties skurdo riba. Maisto neįperka beveik dešimtadalis gyventojų, o kaime skurstančių daugiau nei miestuose. Ekspertai pabrėžia, kad socialinei apsaugai skiriama per mažai lėšų, todėl net ekonomikos augimas nepadeda sumažinti skurdo.
