Strateginis sąsiauris tampa politinio spaudimo įrankiu
Iranas paskelbė leidžiantis naudotis Hormuzo sąsiauriu tik „draugiškoms valstybėms“, tarp jų – Indijai, Kinijai, Rusijai, Irakui ir Pakistanui. Tuo pat metu kitų šalių laivams įvedami ribojimai, nors sąsiauris formaliai nėra visiškai uždarytas.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi aiškiai įvardijo šią liniją. „Mes draugiškoms valstybėms leidome plaukti per Hormuzo sąsiaurį, įskaitant Kiniją, Rusiją, Indiją, Iraką ir Pakistaną“, – sakė jis. Jo teigimu, sąsiauris „nėra visiškai uždarytas – jis uždarytas tik priešams“.
Tokie pareiškimai iš esmės padalija vieną svarbiausių pasaulio prekybos kelių į „draugus“ ir „priešus“. Hormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra viena svarbiausių energetinių arterijų pasaulyje.[1]
Ministras taip pat teigė, kad sąsiauris lieka Irano kontrolėje ir yra nuolat stebimas. Tai reiškia, kad sprendimai dėl laivų judėjimo faktiškai priimami Teherane, o ne pagal tarptautines laivybos taisykles. Per šį siaurą vandens kelią juda apie penktadalis visos pasaulio naftos ir suskystintų dujų. Todėl bet kokie ribojimai čia turi tiesioginį poveikį globaliai prekybai.
Naftos kainos šauna į viršų, rinkos reaguoja į blokavimą
Iranui faktiškai apribojus sąsiaurio veiklą, pasaulio energetikos rinkos sureagavo iš karto. „Brent“ naftos kaina pakilo iki maždaug 104 dolerių už barelį, o JAV WTI nafta laikėsi apie 92 dolerius.
Per pastarąsias savaites dėl beveik visiško sąsiaurio blokavimo iš rinkos dingo milijonai barelių naftos per dieną. Kartu smarkiai pabrango ir perdirbti produktai – nuo dyzelino iki reaktyvinių degalų.[2]
Ypač stipriai paveiktas Azijos regionas, kuris labiausiai priklauso nuo Persijos įlankos energijos išteklių. Dėl tiekimo sutrikimų auga tiek kuro, tiek su juo susijusių prekių kainos.
Rinkose tai vertinama kaip vienas didžiausių energetinių sukrėtimų per pastaruosius dešimtmečius. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose dar labiau paaštrina jau ir taip įtemptą situaciją.
Tarptautinis spaudimas auga, bet Iranas nesitraukia
Jungtinės Tautos ragina nedelsiant atverti sąsiaurį. Generalinis sekretorius António Guterresas įspėjo, kad užsitęsęs uždarymas „smaugia naftos, dujų ir trąšų judėjimą kritiniu momentu pasauliniam žemės ūkiui“.
Jis taip pat pabrėžė platesnes pasekmes. „Visame regione ir už jo ribų civiliai patiria rimtą žalą ir gyvena didžiulio nesaugumo sąlygomis“, – teigė jis, ragindamas kuo greičiau nutraukti karą.
Tuo metu JAV spaudžia Iraną visiškai atverti sąsiaurį ir įspėja apie galimas pasekmes. Tačiau Teheranas laikosi savo pozicijos ir kelia savas sąlygas, tarp jų – suverenios kontrolės užtikrinimą šiame regione.
Papildomą įtampą kelia ir planai įvesti mokestį už saugų laivų praplaukimą. Jei toks sprendimas būtų priimtas, vienas svarbiausių pasaulio prekybos kelių faktiškai taptų Irano kontroliuojamu „mokamu koridoriumi“.
