Hormuzo krizė „skaldo“ politikus: Žemaitaitis perspėja dėl pasekmių

Žemaitaitis: Lietuva neturėtų skubėti dėl Hormuzo sąsiaurio

Valstybės gynimo tarybai (VGT) pritarus Lietuvos jungimuisi prie tarptautinių operacijų Hormuzo sąsiauryje, toks sprendimas jau sulaukė kritikos iš „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio. Politikas abejoja, ar Lietuva turėtų siųsti savo karius į Artimuosius Rytus, ir perspėja, kad toks sprendimas gali įstumti šalį į sudėtingą geopolitinę priešpriešą tarp Jungtinių Valstijų ir dalies Europos partnerių.

„Kad solidarizuotis su Amerika reikia – faktas, kad reikia parodyti, kad mes viešųjų ryšių prasme juos palaikome – irgi tikrai reikia tą dalyką daryti (…). Tik klausimas yra vertybiškai – turime Vokietiją ir turime Ameriką, tai kurią pusę Lietuva čia dabar pasiranka? Ar pasirenka Amerikos pusę, ar pasirenka Vokietijos pusę“, – Seime žurnalistams antradienį sakė R. Žemaitaitis [1].

Pasak jo, prisidėjimas prie operacijų Hormuzo sąsiauryje reikštų, kad, kaip politikas teigia, Lietuva iš esmės palaiko JAV veiksmus regione, nors dalis Europos Sąjungos ir NATO valstybių tokiai pozicijai nepritaria. Politikas pabrėžė, kad tokiu atveju, jo teigimu, Lietuva rizikuotų konfliktuoti su tokiomis šalimis kaip Vokietija ar Ispanija.

R. Žemaitaitis taip pat teigė šiuo metu nematantis aiškaus pagrindo siųsti Lietuvos karių į regioną. Anot jo, prieš priimant sprendimą būtina sulaukti konkrečios informacijos iš Jungtinių Valstijų apie tai, kokio vaidmens iš Lietuvos tikimasi ir kokiose operacijose šalies pajėgos galėtų dalyvauti. Jo vertinimu, politinę atsakomybę už galimą Lietuvos įsitraukimą į šią misiją prisiimtų prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentūra: Lietuva pasirengusi prisidėti prie misijos

Tuo tarpu Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad po Valstybės gynimo tarybos sprendimo prisijungti prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje konkretus Lietuvos indėlis dar nėra galutinai suderintas [2].

Pasak jos, galimus dalyvavimo variantus dabar vertins kariuomenė ir Krašto apsaugos ministerija, o jei būtų nuspręsta siųsti karius į regioną, tam dar reikėtų Seimo pritarimo. A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Lietuva tokį žingsnį svarsto ne dėl noro kam nors įtikti, o dėl sąjungininkų saugumo ir atsakingo dalyvavimo NATO.

Pasak A. Skaisgirytės, Lietuvai itin svarbu išlaikyti stiprų JAV karinį buvimą Europoje, nes tai tiesiogiai susiję su regiono saugumu.

Į misiją planuojama išsiųsti iki 40 karių

Pirmadienį VGT pritarė Lietuvos prisijungimui prie tarptautinių jūrinio saugumo operacijų Hormuzo sąsiauryje – strategiškai svarbiame regione, per kurį vyksta didelė dalis pasaulio naftos ir dujų prekybos. Po Krašto apsaugos ministerijos pateikto vertinimo svarstoma į misiją siųsti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos darbuotojų.

Prezidentūra taip pat siūlo Vyriausybei kreiptis į Seimą dėl tarptautinių operacijų mandato išplėtimo. Lietuva signalizuoja, kad galėtų prisidėti ne tik žmonėmis, bet ir logistine parama bei karinės infrastruktūros suteikimu sąjungininkams.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje išaugo po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, kai Teheranas apribojo laivybą viename svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia, kad Lietuvos indėlis greičiausiai būtų susijęs su išminavimo pajėgumais ir saugios laivybos atkūrimu.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad Lietuva negali būti tik saugumo gavėja NATO aljanse ir turi prisidėti prie bendrų sąjungininkų veiksmų.