Prezidentas Holokausto atminimo dieną priminė neįvykdytą Vokietijos atsakomybę
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, kalbėdamas Aušvice Tarptautinę Holokausto atminimo dieną, dar kartą paragino Vokietiją prisiimti atsakomybę už Antrojo pasaulinio karo metu Lenkijai padarytą žalą ir sumokėti karo reparacijas. Jo teigimu, iki šiol ši pareiga nėra įvykdyta, nors nuo karo pabaigos praėjo daugiau nei aštuonios dešimtys metų.
Pasak jo, taika ir tarptautinis teisingumas negali būti statomi be atsakomybės ir atsiprašymo. „Iki šiol Vokietijos valstybė Lenkijai nesumokėjo kompensacijų už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus. Taip taikos pasaulio nesukursi. Už kiekvieną nusikaltimą ir kiekvieną karą tiesiog reikia sumokėti ir atsiprašyti. Tik tada galėsime jausti, kad įvykdėme savo šiuolaikinę pareigą“, – teigė Nawrockis.[1]
Tai buvo pirmasis kartas, kai istorikas pagal išsilavinimą, anksčiau vadovavęs Gdansko Antrojo pasaulinio karo muziejui, Holokausto atminimo dieną minėjo jau eidamas prezidento pareigas.
Aušvicas – Vokietijos organizuoto masinio naikinimo simbolis
Savo kalboje prezidentas pabrėžė, kad Aušvicas išlieka kraštutinių nacistinės ideologijos nusikaltimų simboliu. Nacių Vokietija šią stovyklą įkūrė 1940 metais okupuotoje Lenkijos teritorijoje, o joje buvo nužudyta daugiau nei milijonas žmonių, daugiausia – žydai.[2]
„Lenkija yra vokiečių nusikaltimų tiesos sergėtoja ir čia žuvusių aukų tiesos sergėtoja – daugiau nei milijono žmonių“, – sakė Nawrockis. Jis pabrėžė, kad Aušvicas buvo „mirties fabrikas, organizuotas vokiečių“, tapęs visiško nužmoginimo ir barbarybės simboliu.
Prezidentas taip pat priminė, kad pirmieji į Aušvicą 1940 metais atgabenti kaliniai buvo 728 lenkai, o etniniai lenkai sudarė antrą pagal dydį aukų grupę po žydų.
Karolis Nawrockis kritikavo pokario laikotarpį, teigdamas, kad pasaulis daugiausia dėmesio skyrė aukų atminimui, tačiau pernelyg mažai – atsakomybės pareikalavimui. Pasak jo, tik apie 15 procentų nacių koncentracijos stovyklų nusikaltėlių buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Po karo prisiminėme aukas, bet pamiršome nusikaltėlius“, – teigė Lenkijos vadovas. Jis pabrėžė, kad atsakomybė už Holokaustą tenka ne abstrakčioms struktūroms, o konkrečiai valstybei ir visuomenei.
„Tai buvo vokiečių tauta, kuri palaikė nacionalsocializmo ideologiją ir leido Adolfui Hitleriui ateiti į valdžią. Tai buvo vokiečių žmonės ir vokiečių valstybė, kurie sukūrė nusikaltimą, kurį šiandien vadiname Holokaustu“, – sakė prezidentas.
K. Nawrockis priminė nusikaltimus prieš lenkus dar iki Holokausto pradžios
Kalbėdamas Aušvice, Nawrockis taip pat priminė tai, ką kai kurie istorikai vadina „pamirštuoju Holokaustu“ – sistemingą smurtą prieš etninius lenkus, prasidėjusį dar 1939 metais, kai Lenkiją užpuolė nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.
Jo teigimu, Vakarų pasaulio abejingumas ankstyviesiems nusikaltimams galėjo sudaryti sąlygas vėlesnėms masinėms žudynėms. „Aušvico galėjo nebūti, jei reakcija būtų buvusi tinkama gerokai anksčiau“, – pareiškė prezidentas.
Jis taip pat paragino nepamiršti ir pokario laikotarpio, kai Lenkija pateko į Sovietų Sąjungos primestą komunistinį režimą. „Mūsų pareiga – prisiminti ne tik Holokausto tragediją, bet ir tai, kas įvyko prieš 1939 metus, prieš 1942-uosius ir po 1945-ųjų“, – sakė Nawrockis.
Lenkija 2021 metais oficialiai pareikalavo, kad Vokietija atlygintų karo metu padarytą žalą, kuri įvertinta 1,3 trilijono JAV dolerių. Vokietija šį reikalavimą atmetė, teigdama, kad reparacijų klausimas buvo teisiškai išspręstas XX amžiaus viduryje.
Nors dabartinė Lenkijos vyriausybė šio klausimo aktyviai nebekelia, prezidentas Karolis Nawrockis, politiškai artimas konservatyviai „Teisės ir teisingumo“ stovyklai, nuosekliai tęsia šią liniją. Kalba Aušvice tapo dar vienu ženklu, kad istorinės atminties, atsakomybės ir teisingumo klausimai išlieka svarbia Lenkijos prezidento darbotvarkės dalimi.
