Kodėl, gyvenant daugiabutyje, reikia mokėti už tai kuo nesinaudoji?
Gyventojų diskusijose šis klausimas kyla nuolat. Žmogus gyvena pirmame daugiabučio aukšte, liftu nesinaudoja, bet gauna sąskaitas už lifto remontą. Natūralu, kad kyla nepasitenkinimas: kodėl turiu mokėti už tai, ko nenaudoju? Kai kurie net pasirašo, kad su remontu nesutinka, tačiau sąskaitos vis tiek ateina. Tokiose situacijose žmonės ieško, kur kreiptis ir ar įmanoma nuo šio mokesčio „atsikratyti“.
Viena kaunietė rašė: Gyvenu daugiabutyje (devynaukštis namas). Mūsų name, buvo priimtas sprendimas, kad liftus reikia remontuoti, aš gyvenu pirmame aukšte ir liftu nesinaudoju, o sąskaitas lifto remonto kaupimui, gaunu. Kur galėčiau kreiptis, kad šių nereikalingų išlaidų išvengčiau?
Komentaruose po tokiais diskusiniais įrašais socialiniuose tinkluose, gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni sako – neteisinga, bet tokia sistema, kiti piktinasi įstatymais ir ragina su tuo nesitaikyti. Dažnas argumentas – stogas ar vamzdynai naudingi visiems, bet liftas pirmo aukšto gyventojams realios naudos neduoda. Kita pusė atkerta, kad liftas, kaip ir stogas ar fasadas, yra pastato dalis, turinti įtakos viso namo būklei ir vertei, net jei juo kasdien nesinaudoji.
Teisininkai aiškina: bendra nuosavybė reiškia bendrą atsakomybę
Teisėjų ir teisininkų pozicija šiuo klausimu gana aiški. Daugiabutis namas susideda ne tik iš atskirų butų, bet ir iš bendrojo naudojimo objektų: laiptinių, stogo, fasado, vamzdynų, elektros skydinių ir lifto. Visa tai laikoma bendra visų butų savininkų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte jie gyvena.
Tai reiškia, kad net jei liftu nesinaudoji, jis vis tiek priklauso tau kaip bendrasavininkiui. Kaip ir stogas, kuris fiziškai yra virš devinto aukšto, bet jo būklė svarbi visam namui. Jei liftas būtų neprižiūrimas, jis galėtų kelti pavojų, mažinti pastato vertę ar net tapti avarinės būklės pripažinimo priežastimi. Todėl pagal galiojančius įstatymus visi bendrasavininkiai privalo prisidėti prie tokio turto išlaikymo.
Išimtys galimos tik labai retais atvejais – pavyzdžiui, jei techniškai įrodyta, kad konkretus objektas aptarnauja tik dalį namo. Tačiau liftų atveju tokios išimtys praktiškai netaikomos. Net parašas, kad „nesutinku mokėti“, teisinės galios neturi, jei sprendimas priimtas teisėtu gyventojų balsavimu.[1]
Kodėl ginčų tiek daug ir ką iš tikrųjų gali padaryti gyventojai
Praktika rodo, kad daugiausia konfliktų kyla ne dėl pačių mokesčių, o dėl komunikacijos. Žmonės dažnai iki galo nesupranta, už ką moka, kokie darbai planuojami ir ar jie tikrai būtini. Kai kurie gyventojai elgiasi pasyviai, nekuria bendrijų, nedalyvauja susirinkimuose, o sprendimus palieka administratoriams. Vėliau, gavę sąskaitas, ima klausti, ar tikrai privalo mokėti.
Teismai tokių ginčų kasmet sulaukia nemažai, tačiau didelė dalis jų galėtų būti išspręsti dar iki teismo – kalbantis, aiškinantis dokumentus, tikrinant techninę namo dokumentaciją. Jei kyla abejonių, gyventojai turi teisę reikalauti aiškios informacijos: kokie darbai atliekami, kiek jie kainuoja ir kodėl laikomi būtinais.
Svarbu suprasti vieną dalyką: buto nuosavybė daugiabutyje reiškia ne tik teises, bet ir pareigas. Gyvendamas daugiabutyje, žmogus neišvengiamai dalijasi atsakomybe už visą pastatą – net už tas jo dalis, kuriomis naudojasi rečiau arba visai nesinaudoja.
