Kaunietis pasakoja gavęs informaciją apie brangstančias statybines medžiagas ir baiminasi dėl kainų augimo
Į 77.lt kreipėsi gyventojas, kuris šiuo metu planuoja statytis namą. Vyras teigia gavęs informaciją iš statybų įmonės, kad ši iš tiekėjų jau gauna pranešimus apie planuojamas didinti statybinių medžiagų kainas.
„Man statybininkai tiesiai pasakė – gauna laiškus iš tiekėjų, kad kainos kyla. Sakė, čia tik pradžia. Tai jei dar nepradėjai statybų, gali ruoštis mokėti daugiau“, – sakė skaitytojas.
Pasak jo, situacija kelia nerimą, nes planuotas biudžetas gali nebeatitikti realybės. „Skaičiavau vieną sumą, o dabar atrodo, kad viskas gali išbrangti dar statybų eigoje. Blogiausia, kad nežinai, kur sustos“, – pasakojo kaunietis.
Vyras neatmeta, kad tai gali paveikti ir visą nekilnojamojo turto rinką. „Jei brangsta medžiagos, brangs statybos, o tada ir butai, ir namai. Galiausiai viską sumokės paprasti žmonės“, – svarstė jis.
Statybų sektorius reaguoja į brangstančius energijos išteklius ir tiekimo grandinių pokyčius
Statybų sektorius yra itin jautrus energijos kainoms, nes didelė dalis medžiagų gamybos yra tiesiogiai susijusi su elektra ir dujomis. Cemento, metalo ar kitų konstrukcinių medžiagų gamyba reikalauja daug energijos, todėl brangstant ištekliams, didėja ir jų savikaina.
Pastaruoju metu rinkose stebimas energijos kainų augimas siejamas su geopolitine įtampa, įskaitant konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Tokios situacijos gali veikti naftos ir dujų tiekimą bei kainas, o tai netiesiogiai persikelia ir į kitus sektorius, įskaitant statybas.
Tiekėjai tokiose situacijose dažniau įspėja partnerius apie galimus kainų pokyčius. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad kainos iš karto padidės galutiniam vartotojui – pokyčiai paprastai atsiranda palaipsniui ir priklauso nuo konkrečių sutarčių. Tačiau užsisukus kainų didinimo ratui, pasekmes suvaldyti gali būti labai sunku.
Nekilnojamojo turto kainos gali kilti, tačiau galutinį poveikį lemia daugiau nei vien statybų kaštai
Nekilnojamojo turto kainos priklauso nuo daugelio veiksnių – ne tik statybų savikainos, bet ir gyventojų pajamų, skolinimosi sąlygų bei bendros paklausos rinkoje. Net ir augant statybų kaštams, kainų pokytis nebūtinai būna tiesioginis ar vienodas visur.
Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje statybų brangimas dažnai atsispindi naujo būsto kainose. Jei projektų savikaina didėja, vystytojai tai gali perkelti į galutinę kainą pirkėjui, ypač jei paklausa išlieka stabili.
Net ir tuo atveju, jei palūkanos mažėtų ir skolinimasis taptų lengvesnis, brangstančios statybinės medžiagos gali riboti kainų kritimą. Kitaip tariant, vien palankesnės finansavimo sąlygos nebūtinai reiškia, kad būstas reikšmingai pigs, jei jo statyba išlieka brangi.
Todėl dabartinė situacija vertinama atsargiai. Vien tik tiekėjų siunčiami signalai dar nereiškia staigaus kainų šuolio, tačiau jie gali rodyti kryptį, kuria juda rinka – ir kurią jau pradeda jausti tiek statybų įmonės, tiek būsimi būsto savininkai.
