Užsienyje dirbantis gyventojas susirgęs Lietuvoje pasijuto pasimetęs dėl išmokų tvarkos
Į 77.lt kreipėsi gyventojas, kuris dirba užsienyje, tačiau neseniai susirgo grįžęs į Lietuvą. Vyras pasakoja, kad iš pradžių manė, jog viskas bus paprasta – kreipsis į gydytoją ir gaus nedarbingumą bei išmokas.
„Galvojau, kad viskas vyks kaip Lietuvoje – nueisiu pas gydytoją ir gausiu išmoką. Bet pradėjus domėtis paaiškėjo, kad viskas daug sudėtingiau“, – pasakojo gyventojas.
Didžiausią nuostabą jam sukėlė tai, kad išmokas moka ne Lietuva. „Man buvo keista – sergu Lietuvoje, bet pinigus, pasirodo, turi mokėti kita šalis. Realiai net nesupratau iš pradžių, kur kreiptis“, – sakė jis.
Anot skaitytojo, daugiausia neaiškumų kilo dėl dokumentų. „Reikia ir pažymų, ir kažkokių įrodymų apie draustumą. Jei pats nepradėsi gilintis, labai lengva pasimesti“, – pridūrė jis.
Susirgus Lietuvoje, bet dirbant užsienyje, reikia kreiptis į gydytoją ir „Sodrą“
Kaip nurodo „Sodra“, susirgus Lietuvoje pirmiausia būtina kreiptis į gydytoją, kuris įvertina būklę ir, jei reikia, išduoda medicininę pažymą apie laikiną nedarbingumą.
Šis dokumentas yra pagrindinis įrodymas, kad žmogus negali dirbti. Be jo tolimesnis procesas negalimas. Taip pat svarbu informuoti darbdavį pagal tos šalies, kurioje dirbama, nustatytą tvarką.
„Sodros“ duomenimis, norint gauti išmokas, dokumentus reikia pateikti per „Sodrą“. Ji perduoda informaciją į tą valstybę, kurioje žmogus yra apdraustas.
Tam reikia pateikti prašymą, medicininę pažymą ir dokumentus, patvirtinančius draustumą užsienyje. „Sodra“ šiuos duomenis perduoda per 5 darbo dienas.
Galutinį sprendimą dėl išmokų priima ne Lietuva, o šalis, kurioje žmogus dirba
Svarbu žinoti, kad „Sodra“ išmokų neskiria – ji tik perduoda informaciją. Sprendimą dėl išmokos priima tos šalies institucija, kurioje žmogus yra apdraustas.
Tai reiškia, kad išmokos dydis ir skyrimo sąlygos priklauso nuo tos valstybės teisės aktų. Lietuvoje tokie atvejai tik administruojami, bet ne sprendžiami galutinai.
Ši tvarka galioja tiems, kurie dirba ir yra apdrausti Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Jei žmogus nepateikia visų reikalingų dokumentų arba nėra apdraustas užsienyje, duomenys gali būti neperduoti, o procesas sustoti.
