Saugumo įnašas – naujas mokestis draudikams, kuris veikiausiai nuguls ant gyventojų pečių
Socialiniuose tinkluose jau kurį laiką sklando nerimą keliančios prognozės, jog nuo kitų metų teks dar labiau paploninti pinigines net ir draudimų srityje. Tokios kalbos kyla dėl Finansų ministerijos siūlomų pakeitimų, kurie gali smarkiai paveikti draudimo įmokas. Jei šie pakeitimai bus galutinai patvirtinti, nuo 2026 m. sausio 1 d. būsto, Kasko ir papildomo sveikatos draudimo įmokos gali pabrangti mažiausiai 10 proc.
Finansų ministerija siūlo įvesti Saugumo įnašo įstatymą, pagal kurį draudimo kompanijos, sudarančios ne gyvybės draudimo sutartis – tokias kaip Kasko, būsto draudimas ar įmonių perkamas papildomas sveikatos draudimas – turės mokėti 10 proc. mokestį nuo draudimo įmokų. Šis mokestis nebus taikomas privalomajam vairuotojų civilinės atsakomybės draudimui, tačiau palies visas kitas sutartis, sudarytas, pratęstas ar pakeistas nuo 2026 m. sausio 1 d.
„Draudimo įmokų mokestis taikomas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose mokesčio dydis svyruoja nuo 24 iki 1 procento. Tarifo dydis nustatytas atsižvelgiant į kitų valstybių taikomą draudimo įmokų apmokestinimo praktiką ir tai, kad 10 procentų daugmaž atitiktų kitų valstybių taikomą vidutinį dydį“, – aiškinamajame rašte teigia Finansų ministerija[1].
Skaičiuojama, kad šis mokestis Gynybos fondui kasmet atneš apie 110 mln. eurų pajamų. Tačiau kas sumokės šį mokestį? Lietuvos draudikų asociacija jau spėjo patvirtinti sklandančius gandus ir pabrėžė, kad galutinė finansinė našta veikiausiai guls ant vartotojų pečių.
„Visuotinai sutariama, kad visų vartojimo mokesčių pagrindinė finansinė našta nugula ant vartotojo pečių, o ekonominė logika teigia, jog vartojimo mokesčiai daro įtaką kainai“, – pastebi asociacija[2]. Pavyzdžiui, jei šiuo metu būsto draudimas kainuoja 200 eurų, jis pabrangs mažiausiai iki 220 eurų, o Kasko draudimas, kainuojantis 500 eurų, kainuos 550 eurų.
Tad šiuo metu socialiniuose tinkluose jau sklando raginimai suskubti pratęsti draudimo sutartis iki 2025 m. gruodžio 31 d., kad būtų išvengta kainų šuolio.
Daugybė gyventojų papildomai draudžiasi dėl privalomų sutarčių sąlygų
Naujasis mokestis palies įvairias gyventojų grupes, ypač tuos, kuriems galbūt papildoma mokestinė našta bus itin skaudi dėl mažesnių pajamų, tačiau negalės atsisakyti draudimo, nes privalo drausti turtą dėl paskolų ar lizingo. Draudikų duomenimis, Lietuvoje yra apie 200 tūkst. tokių vartotojų, kurie, pavyzdžiui, įsigijo būstą su paskola ar transporto priemonę lizingu ir privalo turtą apdrausti.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad pokyčius pajus ir jautrios visuomenės grupės – senjorai, jauni žmonės, tik pradedantys karjerą, taip pat statybų sektoriaus dalyviai, bankroto administratoriai, turto vertintojai, advokatai, notarai ir net sveikatos priežiūros įstaigos, gaunančios išmokas iš papildomo sveikatos draudimo.
Ypatingą susirūpinimą kelia papildomo savanoriško sveikatos draudimo ateitis.
„Naujas mokestis neabejotinai turės neigiamos įtakos papildomo savanoriško sveikatos draudimo produkto apimtims“, – teigia draudikų asociacija, pridurdama, kad tai gali neigiamai paveikti ne tik darbuotojus ir darbdavius, bet ir sveikatos priežiūros įstaigas.
Papildomi mokesčiai – siekiant surinkti daugiau lėšų šalies saugumui
Finansų ministras Rimantas Šadžius Seime aiškino, kad šie mokestiniai pakeitimai esą būtini siekiant užtikrinti šalies saugumą.
„Mūsų šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis yra saugumo iššūkis. Jis daugiaveidis, tai ne vien karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis saugumas. Mes privalome teisingai reaguoti į šiuos iššūkius“, – sakė jis. „Vyriausybė parengė įstatymų projektų paketą, kurį priėmus Seime turėtume užtikrinti tvarias ilgalaikes pajamas į mūsų biudžetą ir taip galėtume tinkamai finansuoti šias reikmes“, – pridūrė ministras.
Skaičiuojama, kad visi mokestiniai pakeitimai 2026 m. gynybai finansuoti atneš 346 mln. eurų, o 2027 m. ir vėlesniais metais – daugiau nei 509 mln. eurų[3]. Be saugumo įnašo, Seimas svarsto ir kitus mokesčių pakeitimus. Tiesa, dalis ekonomistų perspėja, kad politikai galvoja pernelyg optistiškai ir mokesčių didinimas anaiptol nereiškia, jog pavyks surinkti tiek lėšų, kiek bus padidinta mokestinė našta. Perspėjama, kad gali įvykti atvirkštinis variantas: didės šešėlis, mažės įvairių paslaugų ir prekių pirkimas, o verslai gali imti trauktis iš Lietuvos.
