Pavežėjimo paslauga įvesta žadant nemokamą pagalbą, bet po mažiau nei metų pritrūko finansavimo
Nuo 2024 m. liepos 1 d. visoje Lietuvoje startavusi pacientų pavėžėjimo paslauga, kuri buvo pristatyta kaip didelė pagalba senjorams, neįgaliesiems ir regionų gyventojams, susidūrė su rimtomis problemomis. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad dėl nepakankamo finansavimo paslauga bus teikiama tik sunkiausios būklės pacientams, t. y. ligos patale gulintiems arba pacientams, pervežamiems dėl transplantacijos[1]. Šis sprendimas sukėlė pasipiktinimą tarp pacientų, kurie kreipėsi į 77.lt, išsakydami savo nusivylimą ir baimę, kad nebežino, kaip pasieks gydymo įstaigas.
Pacientų pavėžėjimo paslauga buvo pristatyta kaip sprendimas, padedantis labiausiai pažeidžiamiems gyventojams – vyresniems nei 75 metų asmenims, neįgaliesiems ar tiems, kurių dalyvumo lygis siekia 55 proc. ar mažiau, taip pat turintiems teisę į priemokas už vaistus dėl mažų pajamų[2].
Nuo 2024 m. liepos 1 d. paslauga pradėjo veikti visose 60-yje Lietuvos savivaldybių, o per pirmuosius 10 mėnesių ja pasinaudojo net 50 tūkst. kartų, kaip rodo 2025 m. gegužės 21 d. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) statistika[3]. Daugiausiai paslaugų suteikta Vilkaviškio, Prienų, Lazdjų, Šakių ir Kaišiadorių savivaldybėse – regionuose, kur viešasis transportas dažnai yra ribotas.
Tačiau dabar SAM praneša, kad buvusi ministerijos vadovybė netinkamai suplanavo finansavimą, nes lėšų skirta per mažai, neįvertinus paslaugos poreikio.
„Šiuo metu analizuojame situaciją, ieškome sprendimo, kad pacientai neliktų visiškai be pavėžėjimo paslaugos galimybių. <…> Pirmiausia ją užtikrinsime sunkiausios sveikatos būklės pacientams, ypač turintiems judėjimo problemų,“ – sako viceministrė Laimutė Vaidelienė[4].
Planuojama daugiau dėmesio skirti regionams, nes pastebėta, kad didmiesčiuose, kur transporto infrastruktūra geresnė, paslauga esą buvo naudojama neproporcingai dažnai. O pati paslauga, bent kol kas, bus prieinama tik ligos patale gulintiems, ar transplantacijos pacientams. Deja, tai drauge reiškia, jog daugybė pacientų tiek didmiesčiuose, tiek atokesniuose kampeliuose liko be galimybės pasinaudoti nemokama pavežėjimo paslauga.
Pasipiktinę pacientai nebežino, kaip pasieks gydymo įstaigas
Su 77.lt susisiekė ne vienas pasipiktinęs pacientas, kuriam pavėžėjimo paslauga buvo gyvybiškai svarbi. Pavyzdžiui, 78 metų Ona iš Radviliškio teigia, kad jaučiasi apgauta.
„Prastai matau, nevairuoju, artimieji gyvena kituose miestuose. Ši paslauga man buvo vienintelis būdas pasiekti Kauno klinikas ar Šiaulių ligoninę. Dabar sako, kad veš tik tuos, kas jau ant patalo guli. O kaip aš, kuri dar vaikštau, bet viena nepasiekčiau gydytojų? Kas man belieka – laukti, kol būsiu visiškai paralyžiuota?“ – su ašaromis pasakoja moteris.
Panašiai jaučiasi ir 82 metų Aloyzas iš Lazdijų, kuris paslauga naudojosi vykti į dializės procedūras.
„Man tai buvo išsigelbėjimas. Lazdijuose viešasis transportas – vos keli autobusai per dieną, o man dializė reikalinga tris kartus per savaitę. Dabar nežinau, kaip pasieksiu ligoninę. Taksi kainuoja brangiai, o vaikų šalia neturiu. Tvarkos keičiasi, pastovumo jokio – kaip senam žmogui susigaudyti?“ – piktinasi jis.
65 metų Janina iš Prienų, kuri paslauga veždavo savo neįgalų sūnų konsultacijoms, išsakė kritiką valdžios prioritetams:
„Vis didinami pinigai gynybai, tam lėšų yra, o štai ligoniams pavežėti – jau nebėra. Tai kur tie pinigai nueina, jei ne ligoniams, jei ne pačių gyventojų svarbiausiems poreikiams patenkinti? Kodėl medicinai nuolat trūksta lėšų, o tankams – ne?“
SAM žada ieškoti sprendimų, tačiau kol kas pacientai į gydymo įstaigas turės vykti iš savo kišenės
Pavėžėjimo paslauga buvo skirstoma į dvi rūšis: nespecializuotą, kai medikas paciento nelydi, ir specializuotą, kai transportuojama greitosios pagalbos automobiliu su medicinos specialistu, stebinčiu paciento būklę. Paslauga buvo ypač populiari vykstant pas specialistus konsultacijoms, chemoterapijai ar grįžtant iš gydymo įstaigų. Per bandomąjį laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. 20-yje savivaldybių buvo suteikta 16,5 tūkst. pavėžėjimų, iš jų 12,3 tūkst. – dializės pacientams.
Paslaugą buvo galima užsisakyti telefonu 1808, o užsakymus galėjo pateikti ne tik pats pacientas, bet ir jo artimieji ar socialiniai darbuotojai. GMPT vadovė Rasa Atkočiūnienė anksčiau džiaugėsi paslaugos populiarumu: „99,6 proc. apklaustų pacientų ją įvertino aukščiausiu balu.“ Tačiau dabar, kai paslauga ribojama, daugelis jaučiasi palikti likimo valiai.
SAM teigia, kad ieško sprendimų, kaip išsaugoti paslaugą bent sunkiausios būklės pacientams, tačiau konkrečių datų ar planų nepateikia. Tuo metu regionų gyventojai, ypač tie, kuriems viešasis transportas sunkiai prieinamas arba kurie dėl savo negalios negali lengvai keliauti, lieka nežinioje.
„Paslauga buvo pradėta formuoti reaguojant į gydymo įstaigų reorganizavimą regionuose, siekiant išlaikyti paslaugų prieinamumą,“ – primena viceministrė L. Vaidelienė. Tačiau panašu, jog gydymo prieinamumui vis labiau tolstant nuo atokesnėse vietovėse ar mažesniuose miesteliuose gyvenančių asmenų, iš jų staiga atimama ir itin svarbi pavežėjimo paslauga.
