Premjerė sako, kad pasitraukimas iš II pakopos dar nereiškia finansinio neatsakingumo
Po trečiadienio Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje premjerė Inga Ruginienė reagavo į viešai aptarinėjamą faktą, kad iš antros pakopos pensijų kaupimo pasitraukė apie 40 proc. dalyvių. Šis skaičius sukėlė diskusijas apie gyventojų finansinius sprendimus ir galimą jų poveikį ateities pensijoms.
Premjerė pabrėžė, kad svarbiausias pokytis – žmonėms suteikta pasirinkimo laisvė. „Nuo šių metų sausio 1 d. atsirado galimybė žmonėms rinktis, kaip ir kada ir kokiu būdu taupyti pinigus ir tą galimybę mes jiems sudarėme“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, pats pasitraukimas iš sistemos nebūtinai reiškia, kad žmonės atsisako kaupti apskritai. Dalies gyventojų sprendimai gali būti susiję su kitais finansiniais pasirinkimais, kurie jiems atrodo patrauklesni ar lankstesni.
Ruginienė taip pat atkreipė dėmesį, kad viešoje erdvėje dažnai akcentuojama tik pasitraukusiųjų dalis, tačiau mažiau kalbama apie kitus rodiklius, kurie gali parodyti platesnį vaizdą.
Vyriausybė žada gegužę pateikti išsamią analizę apie gyventojų pasirinkimus
Premjerė patvirtino, kad šiuo metu Vyriausybė laukia detalesnės institucijų analizės, kuri turėtų paaiškinti realias gyventojų elgsenos priežastis.
„Mes užsiprašėme gilesnės analizės, tą gausime iš „Sodros“ ir kitų institucijų gegužės mėnesį, nes man pačiai irgi įdomu pasižiūrėti patį spektrą“, – teigė ji.
Pasak I. Ruginienės, tik išsamūs duomenys leis atsakyti, ar žmonių sprendimai labiau susiję su nepasitikėjimu sistema, ar su aktyvesniu finansinių alternatyvų pasirinkimu.
Premjerė pabrėžė, kad skubotos išvados šioje situacijoje gali būti klaidinančios. Kol nėra pilno vaizdo, vertinimai turėtų būti atsargūs.
Ji taip pat nurodė, kad analizė apims ne tik pasitraukimus, bet ir kitus finansinio elgesio aspektus – nuo vartojimo iki investavimo.
Dalis gyventojų renkasi kitas investavimo formas vietoje pensijų fondų
Pasak premjerės, jau dabar matyti tam tikros tendencijos, rodančios, kad žmonės aktyviau renkasi alternatyvias kaupimo priemones.
„Turime didesnį investicinio gyvybės draudimo sutarčių sudarymo skaičių, turime trečios pakopos sutarčių didesnį sudarymą, tai rodo, kad dalis žmonių renkasi kitus investicinius būdus“, – sakė I. Ruginienė.
Ji taip pat užsiminė, kad domimasi ir kitomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant investicines sąskaitas. Dėl jų taip pat laukiama papildomos informacijos iš Lietuvos banko.
Kalbėdama apie padidėjusį vartojimą, premjerė neatmetė, kad tai gali būti susiję su lėšomis, išsiimtomis iš antros pakopos. Tačiau kartu pabrėžė, kad tai nėra vienintelė priežastis.
„Tai, kad žmonės daugiau perka, gali būti susiję su antra pakopa, bet neatmeskim ir kitų priežasčių“, – teigė ji.
