Gyventoja: vakar buvome „prorusiški“, šiandien – jau „pragmatiški“?
Į 77.lt besikreipusi pasimetusi gyventoja Kristina (77.lt – vardas redakcijai žinomas) teigė negalinti ramiai stebėti to, kas šiuo metu vyksta viešojoje erdvėje dėl baltarusiškų trąšų tranzito. Pasak jos, per itin trumpą laiką pasikeitusi politinė retorika verčia kelti klausimus apie nuoseklumą ir sąžiningumą visuomenės atžvilgiu.
„Aš tikrai nebesuprantu – čia mes turime vertybes ar tiesiog prisitaikome prie situacijos? Dar vakar, jei kas nors kalbėjo apie pragmatišką požiūrį į trąšų tranzitą, jis būdavo iš karto nurašomas. O šiandien – jau kalbama visai kitaip“, – stebėjosi Kristina.
Vieną dieną – kritika, kitą – jau „svarstytinas sprendimas“
Gyventojos teigimu, labiausiai ją stebina ne pats tranzito klausimas, o staigus požiūrio pokytis. Anksčiau viešojoje erdvėje dominavo griežta linija, kurioje bet kokios diskusijos apie ekonominį pragmatizmą buvo vertinamos neigiamai.
„Buvo labai aiškiai suformuota nuomonė: jei pasisakai už tranzitą – esi blogoje pusėje. Ir staiga, po JAV pasiuntinio Johno Coaleʼo vizito, atsiranda visai kitas tonas. Jau nebe kategoriškas „ne“, o „galbūt, jei bus sąlygos“. Tai kas čia pasikeitė?“ – klausė ji.
Pasak Kristinos, tokie pokyčiai rodo, kad sprendimai nebūtinai grindžiami vien deklaruojamomis vertybėmis. „Atrodo, kad kol patys kalbame – tai blogai. Bet kai tą pačią mintį pasako amerikiečiai, tada jau galima svarstyti“, – pridūrė ji.
Anksčiau kritikuotos idėjos tampa priimtinos?
Kristina taip pat atkreipė dėmesį į verslo ir politikų pasisakymus, kurie vis dažniau akcentuoja ekonominę naudą. Ji paminėjo „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio siūlymą leisti trąšų tranzitą ir gautas lėšas skirti gynybai.
„Tai yra labai aiški ir paprasta mintis – pasiimti naudą ir ją panaudoti valstybės stiprinimui. Bet kodėl tokia logika anksčiau buvo kritikuojama, o dabar jau pateikiama kaip racionali?“ – stebėjosi ji.
Pasak Kristinos, panašias idėjas ima kelti ir politikai, o tai rodo, kad diskusija iš esmės pasikeitė. „Staiga tai nebėra tabu tema. Staiga tai tampa „galimu variantu“. Tai reiškia, kad problema niekada nebuvo pačiose idėjose“, – sakė Kristina.
„Visuomenei reikia ne pozicijų kaitos, o aiškumo“
Apibendrindama savo poziciją, Kristina teigė, kad didžiausią juoką kelia ne pats sprendimų turinys, o jų pateikimas visuomenei.
„Jeigu nuo pradžių būtų pasakyta, kad yra ir vertybės, ir interesai, kad kartais reikia ieškoti balanso – viskas būtų suprantama. Bet kai vienu metu viena nuomonė yra smerkiama, o po kelių savaičių ji jau tampa diskusijos dalimi, tai kelia nepasitikėjimą“, – teigė ji.
Pasak gyventojos, tokia situacija verčia manyti, kad sprendimai priklauso ne tik nuo principų, bet ir nuo išorinių signalų.
„Kartais susidaro įspūdis, kad ta pati mintis vertinama skirtingai – kai ją išsako vietos politikai ar verslas, ji sulaukia kritikos, o kai apie tai kalba tarptautiniai partneriai, atsiranda daugiau erdvės diskusijai,“ – apibendrino Kristina.
Apklausa: nepritaria tik nedidelė dalis gyventojų?
Tuo tarpu dienraštis tv3.lt feisbuko paskyroje paskelbė apklausą, kurioje internautų teiravosi, ar šie pritartų A. Avulio siūlymui atnaujinti baltarusiškų trąšų kelią per Lietuvą ir gautas lėšas skirti gynybai.
Pritariantys tam turėjo spausti patiktuką, nepritariantys – nustebusį veiduką.
Rezultatai buvo kone vienareikšmiai – per tūkstantį skaitytojų pasisakė „už“ tokį sprendimą, ir tik 108 – prieš. Tai nėra reprezentatyvi apklausa, tačiau ji atspindi dalies visuomenės nuotaikas.
Ar Lietuva turėtų atnaujinti ryšius su Minsku? Nuomonės išsiskiria
JAV pasiuntinio Johno Coale’o raginimas Lietuvai atnaujinti dialogą su Baltarusija vėl įžiebė diskusijas dėl santykių su Minsku ir ekonominių ryšių. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo ne tik kalbėtis, bet ir atkurti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą, argumentuodamas, kad šiuo metu šios trąšos vis tiek pasiekia rinkas per Rusiją, taip stiprindamos jos ekonomiką.
Tuo metu oficiali Lietuvos pozicija išlieka griežta: premjerė Inga Ruginienė ir prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet koks dialogas ar sprendimai dėl tranzito galimi tik įvykdžius aiškias sąlygas – sustabdžius pasienio pažeidimus, neteisėtą migraciją ir keičiantis Baltarusijos režimo elgesiui.
Trąšų tranzito klausimas Lietuvai turi ne tik politinę, bet ir didelę ekonominę kainą. Po 2022 m. sprendimo sustabdyti baltarusiškų kalio trąšų gabenimą šalis susidūrė su daugiau nei 12 mlrd. eurų ieškiniu ir milijoninėmis teisinėmis išlaidomis, o taip pat patyrė nuostolių transporto ir uosto sektoriuose.
Nepaisant to, valdžia laikosi nuostatos, kad sprendimas buvo būtinas nacionalinio saugumo interesams. Šią liniją dar anksčiau brėžė ir buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėžęs, jog trąšų tranzitas yra geopolitinis klausimas, kuriame ekonominiai argumentai negali nusverti saugumo rizikų.
