Lenkijos biudžeto projekte numatytas rekordinis finansavimas gynybai ir mažesnis deficitas
Lenkijos vyriausybė dar pernai patvirtino šių metų biudžeto projektą, kuriame gynybos išlaidos didinamos iki 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai būtų didžiausias rodiklis NATO. Projekte taip pat numatytas didesnis finansavimas sveikatos apsaugai ir mažesnis biudžeto deficitas.
Bendros išlaidos siektų 918,9 mlrd. zlotų. Pajamos planuojamos 647,2 mlrd. zlotų – 44 mlrd. daugiau nei anksčiau. Deficitas sudarytų 271,7 mlrd. zlotų, arba 6,5 proc. BVP, kai šiemet jis siekia 6,9 proc.[1]
Lenkijai jau taikoma Europos Sąjungos perviršinio deficito procedūra. Ji įpareigoja šalis sumažinti deficitą iki mažiau nei 3 proc. BVP. Nepaisant to, vyriausybė gynybai planuoja skirti rekordinę 200 mlrd. zlotų sumą.
Premjeras Donaldas Tuskas aiškino tokį sprendimą saugumo argumentais. „Lenkijos sienos neginsime su mažu deficitu. Mes ją ginsime su modernia, didele kariuomene“, – pareiškė jis.
Lenkija jau dabar turi didžiausią kariuomenę Europos Sąjungoje ir didžiausias gynybos išlaidas NATO
Po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Lenkija smarkiai padidino gynybos finansavimą. Šiemet jis sudaro apie 4,5 proc. BVP ir jau yra didžiausias NATO santykine išraiška. Kitos Baltijos šalys skiria mažiau: Lietuva – 4 proc., Latvija – 3,7 proc., Estija – 3,4 proc.
Tarp didžiųjų NATO valstybių Jungtinės Amerikos Valstijos gynybai skiria apie 3,2 proc. BVP. Jungtinė Karalystė – 2,4 proc., Prancūzija ir Vokietija – po 2 proc. Lenkija yra penkta pagal gyventojų skaičių ir šešta pagal ekonomiką Europos Sąjungoje, tačiau turi didžiausią nuolatinę kariuomenę Bendrijoje.[2]
Nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą, iki 2025 m. Lenkija maždaug padvigubino savo ginkluotąsias pajėgas. Per tą patį laikotarpį karinės išlaidos išaugo beveik trigubai. Vyriausybė anksčiau buvo iškėlusi tikslą 2026 m. pasiekti 5 proc. BVP ribą.
Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Zalewskis pripažino, kad šalies pasirengimas buvo orientuotas į tradicinį konfliktą.
„Mes pradėjome ruoštis labiau konvencinio tipo karui. Paaiškėjo, kad pigesnės priemonės, būtent dronai, gali būti labai veiksmingos ir suteikti svarbių taktinių pranašumų fronte, ypač palyginti su labai brangia, labiau konvencine ginkluote“, – sakė jis.
Naujos grėsmės parodė, kad tradicinė kariuomenė ne visada pakankama
Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos oro erdvėje fiksuoti Rusijos dronai. Rugsėjį apie 20 dronų kirto šalies oro erdvę, dalis jų buvo numušti. Po šio incidento Lenkija ir NATO kelis kartus kėlė naikintuvus reaguodamos į smūgius Ukrainoje netoli sienos.
Lapkritį per Lenkiją einanti geležinkelio linija, naudojama paramai Ukrainai, buvo susprogdinta. Premjeras tai pavadino „precedento neturinčiu sabotažo aktu“. Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis apkaltino Rusiją „valstybinio terorizmo aktu“.
Viceministras P. Zalewskis teigė, kad po dronų atakų tapo aišku, jog būtina stiprinti žemesnio lygmens oro gynybą. „Supratome, kad mūsų oro gynybai, įskaitant šį žemesnį sluoksnį prieš dronus, reikalinga labai greita plėtra, kurią vykdome kuo sparčiau“, – sakė jis.
Vis dėlto dalis ekspertų mano, kad to gali nepakakti. Buvęs gynybos viceministras Tomaszas Szatkowskis pareiškė, kad dabartinė reakcija yra pernelyg „laikina arba improvizuota“. Jis teigė, jog atėjo metas išsamesniam strateginiam planavimui.
Lenkijos valdžia pabrėžia, kad tikslas nėra veikti vienai. Šalis siekia stiprinti savo pajėgumus kaip NATO dalis. Tačiau Varšuva taip pat akcentuoja atgrasymo svarbą.
„Rusai geriausiai supranta jėgos kalbą. Rusija puola tik tuos, kurie yra silpni. Jie nerizikuoja“, – sakė P. Zalewskis.
