<h2>Situacija keičiasi: tarp daugiausiai gynybai išleidžiančių šalių atsirado naujos lyderės</h2>
<p>„JAV yra NATO ir Europos saugumo garantas bei pagrindinė finansinė donorė saugumo klausimu.“ Tokį ar panašų teiginį ne kartą galėjome išgirsti pasiklausę įtakingiausių pasaulio lyderių ar analitikų nuomonių, susipažinę su tuo, ką skelbia žiniasklaida.</p>
<p>Tačiau šiandien šie teiginiai jau nebėra visiškai tikslūs. Karas Europoje daugelį valstybių privertė susirūpinti saugumu ir gynyba, o tai kaip reikiant pakoregavo statistinius, gynybos reikalams išleidžiamų finansų duomenis.</p>
<blockquote>
<p>Dabar paaiškėjo, kad Rytų Europa ir Azija gynybos išlaidoms skiria žymiai daugiau lėšų nei turtingosios Vakarų valstybės.</p>
</blockquote>
<p>Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenys atskleidė, kad Europos valstybės, kurios istoriškai savo kailiu patyrė imperialistinės Rusijos grėsmę, pastarąjį dešimtmetį ženkliai padidino savo išlaidas gynybai. Tarp šių valstybių – Estija, Moldova, Ukraina, Latvija ir, žinoma, Lietuva.</p>
<p>Savo saugumu labiau susirūpino ir kai kurios Azijos šalys, pavyzdžiui, Kinija, taip pat Pakistanas ir Indonezija, per pastaruosius dešimt metų gerokai padidinusios savo išlaidas, skiriamas saugumui ir gynybai.</p>
<blockquote>
<p>Tuo tarpu JAV, stebėtina, bet gynybai skirtą pinigų dalį net sumažino. </p>
</blockquote>
<h2>NATO pažadas privertė investuoti į gynybą</h2>
<p>2016 m. dabar jau buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, viešėjęs Briuselyje, prakalbo apie tai, kad dauguma NATO valstybių neįdeda savojo finansinio indėlio į Aljansą, o jas išlaikyti turi ne kas kitas, bet JAV[1]. </p>
<blockquote>
<p>„Daugelis šalių yra mums skolingos milžinišką sumą pinigų už daugelį metų atgal, ir, mano nuomone, jos vėluoja sumokėti, nes Jungtinės Valstijos turėjo už jas sumokėti“, – sakė D. Trumpas.</p>
</blockquote>
<p>Tuomet skirtingi JAV pareigūnai tikino, kad iš tiesų Aljansas nesinaudoja jokia sistema, kurioje būtų apskaitoma, kiek šalys skiria kolektyvinei gynybai ir kiek yra skolingos.</p>
<blockquote>
<p>„NATO nėra kažkas panašaus į klubą su metiniais nario mokesčiais,“ – tuomet sakė buvęs Baraco Obamos administracijos Nacionalinio saugumo tarybos darbuotojas Aaronas O'Connellas. </p>
</blockquote>
<p>Vis tik, NATO narės įsipareigojo iki 2024 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. savo BVP[2]. Įdomu, kad toli gražu ne kiekviena net ir stabilios ekonomikos NATO narė, skiria šias lėšas.</p>
<p>Ši riba iš tiesų buvo sutarta dar 2006 m. ir tik vėliau, po 2014 m. Velse vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, vėl priminta Aljanso šalių vadovams. </p>
<p>Tačiau bet kokie įsipareigojimai yra greitai pamirštami. Neseniai paskelbtame dokumente, kuriame apžvelgiamos išlaidos prieš Rusijai pradedant karą šių metų vasarį, nurodoma, kad tik 8 iš 30 NATO valstybių narių vykdo įsipareigojimą gynybai skirti bent 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto[3].</p>
<blockquote>
<p>JAV – didžiausia NATO karinė galia – pirmauja pagal išlaidas gynybai, kurios sudaro 3,6 proc. BVP. Maždaug tiek pat gynybai proporcingai skiria ir Graikija.</p>
</blockquote>
<p>Dar šešios šalys, kurios pasiekė 2 proc. ribą yra Lenkija, Jungtinės Karalystė, Kroatija, Estija, Latvija ir Lietuva.</p>
<p>Minimalaus finansavimo ribos nepasiekė nei didžiausia Europos Sąjungos (ES) ekonomika Vokietija, nors ši ir žada skirti 100 mlrd. Eur savo prastai paruoštai kariuomenei ir viršyti 2 proc. rodiklį, nei turtinga Skandinavijos šalis Danija ar kitos didelės ir įtakingos NATO narės.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/marek-studzinski-gk8bqmhyrw-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Rytų Europa ir Azija tapo gynybos lyderėmis</h2>
<p>Karas Europoje daugelį dalykų sudėliojo į savas vietas. Savo saugumu bene pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų realiai susirūpinusios valstybės suskubo didinti krašto apsaugos finansavimą, pirkti modernią ginkluotę, plėsti karinę infrastruktūrą. </p>
<p>Tuo tarpu saugumo garantu Europoje laikoma JAV su tokiu staigiu pokyčiu nesusidūrė: kaip ir įprasta šiai šaliai, bet koks karas, kuriame ji dalyvauja net ir netiesiogiai, įprastai vyksta dešimtis tūkstančius kilometrų nuo jos.</p>
<p>Tuo tarpu šalia agresorės Rusijos esančios šalys, nieko nelaukė, kaip reikiant padidino savo gynybos apsukas ir dabar gynybai skiria bene daugiausiai pasaulyje.</p>
<blockquote>
<p>Kaip rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenys, labiausiai išlaidos gynybai padidėjo Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje, Moldovoje, Estijoje[4].</p>
</blockquote>
<p>Ukraina, žinoma, yra išskirtinė ta prasme, kad gynybai išleidžia daugiau kaip 4 proc. nuo savojo BVP – maždaug tiek pat, kiek ir Rusija. O pačios Rusijos išlaidos pastarąjį dešimtmetį svyravo nuo 3 iki 5 proc. BVP.</p>
<p>Kai kurios Azijos šalys, pavyzdžiui, Indija ir Kinija, taip pat Pakistanas ir Indonezija, per pastaruosius dešimt metų taip pat gerokai padidino savo išlaidas gynybai. Indijoje išlaidos gynybai dabar jau sudaro apie 3 proc., Kinijoje – mažiau nei 2 proc., Indonezijoje – 0,9 proc., o Pakistane – 4 proc. </p>
<p>Tos, kurios per pastarąjį dešimtmetį gynybai skyrė mažiau lėšų, paprastai anksčiau buvo daug lėšų išleidžiančios šalys, pavyzdžiui, JAV ir Saudo Arabija.</p>
<p>Remiantis šiais duomenimis, 2021 m. šalys savo kariuomenėms iš viso išleido 2113 mlrd. dolerių, t. y. 0,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais[5]. </p>
<p>Pastebėta, kad po trumpo karinių išlaidų mažėjimo laikotarpio 2011–2014 m., išlaidos didėjo 7 metus iš eilės. Po plataus masto invazijos į Ukrainą kelių Europos šalių vyriausybės pažadėjo peržiūrėti išlaidas, kad dar labiau padidintų savo pajėgų pajėgumus.</p>
<blockquote>
<p>„Europoje jau ir taip buvo pastebima didėjimo tendencija, o ši tendencija dar labiau paspartės ir sustiprės. Paprastai pokyčiai vyksta lėtai kol ištinka krizė, ir tada pokyčiai iš tikrųjų įvyksta. Manau, kad dabar esame būtent tokioje padėtyje,“ – teigia Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto, karinių išlaidų ir ginklų gamybos programos direktorė Lucie Beraud-Sudreau.</p>
</blockquote>
<p>Europos išlaidos gynybai 2021 m. sudarė 20 proc. visų pasaulinių išlaidų, o Kinijos, antros pagal dydį pasaulyje, gynybos biudžetas, manoma, sudaro 14 proc. visų išlaidų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/saikrishna-saketh-yellapragada-f1eogm6ugqy-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuva gynybai skiria 2,52 proc. BVP</h2>
<p>Lietuvoje dar šių metų pavasarį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui šiemet padidinti gynybos finansavimą maždaug 298 mln. eurų, taip siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus[6].</p>
<p>Šios lėšos numatytos aprūpinti Lietuvos kariuomenę būtinais kritiniais ginkluotės, įrangos ir šaudmenų įsigijimais – šiam tikslui papildomas lėšų poreikis sudarytų apie 257,6 mln. eurų.</p>
<p>Kita dalis papildomų lėšų – apie 40,4 mln. eurų – bus skiriami priimančiosios šalies paramai, teikiamai į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams.</p>
<p>Skyrus papildomą asignavimą, gynybos biudžetas nuo šiol sieks 2,52 proc. BVP.</p>
<blockquote>
<p>Iš papildomai skirtų 257,6 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158,5 mln. eurų bus skiriami ginkluotei, 66,8 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10,7 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21,6 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).</p>
</blockquote>
<p>Už papildomai skirtas lėšas bus statomos trys karinės stovyklos, talpinsiančios po 800 karių, mobili 1,5 tūkst. vietų lauko stovykla. Planuojama, šios stovyklos iš pradžių bus laikinos, paraleliai statant nuolatines.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/clay-banks-kk3ukbaydxc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>JAV gynybos finansavimas sumenko, Azija žengia priešingu keliu</h2>
<p>JAV Kongresas neseniai priėmė 1,5 trilijono JAV dolerių vertės 2022 m. vyriausybės biudžetą, tačiau partijos ir toliau spaudžia Joe Bideno administraciją didinti gynybai skiriamas lėšas.</p>
<blockquote>
<p>JAV bendrai savo gynybai skiriamą finansavimą sumažino 6 proc. ir nors jis vis dar lieka didžiausias pasaulyje, tai yra ženklus pokytis valstybei.</p>
</blockquote>
<p>Be to, kitos pasaulio šalys akivaizdžiai stiprina savo gynybines pozicijas. Šiais metais Kinija gynybai išleis 7,1 proc. daugiau lėšų nei praėjusiais metais[7].</p>
<p>Japonija per ateinančius penkerius metus toliau didins savo gynybos biudžetą, baimindamasi, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus prieš Ukrainą ir rengdama tam atsaką[8]. Savo gynybos išlaidas kasmet iki 2027 m. didinti įsipareigojo ir Australija bei Singapūras[9].</p>
