Velingtono gydytojas reikalauja kompensacijos už darbuotojams išdalintus degalų kuponus
Velingtone, Naujojoje Zelandijoje dirbantis gydytojas Shane’as Dunphy kreipėsi į JAV ambasadą su neįprastu reikalavimu – apmokėti jo klinikos darbuotojų patirtas išlaidas degalams. Jis pateikė beveik 2800 Naujosios Zelandijos dolerių sąskaitą už degalų kuponus, kuriuos skyrė savo darbuotojams. Pasak jo, tai buvo būtina, kad darbuotojai galėtų atvykti į darbą ir išlaikyti šeimas.[1]
Gydytojas teigia, kad šios išlaidos atsirado dėl smarkiai išaugusių degalų kainų. Jo vertinimu, kainų šuolį sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Laiške ambasadai jis aiškiai įvardijo, kad atsakomybė už situaciją tenka JAV administracijai.
„Dėl dabartinės kuro krizės mūsų darbuotojai sunkiai gali sau leisti degalus savo transportui, jau nekalbant apie bendrą prekių ir paslaugų brangimą“, – rašė jis. Gydytojas pridūrė, kad klinika tikisi, jog JAV padengs šias išlaidas.
Gydytojas ragina prisiimti atsakomybę, nors konkretaus mokėjimo nesitiki
Shane’as Dunphy laiške JAV ambasadai nurodė, kad mokėjimas turėtų būti atliktas per septynias dienas. Jis taip pat paragino kitus žmones ir įmones elgtis panašiai ir teikti sąskaitas dėl išaugusių išlaidų. Vis dėlto pats pripažino, kad realaus apmokėjimo gauti nesitiki.
Kalbėdamas su žiniasklaida, gydytojas teigė, kad šį žingsnį žengė iš principo. „Jei kažką sugadini, turi tai sutaisyti“, – sakė jis. Jo teigimu, pasaulis turėtų aiškiai įvardyti atsakomybę už susidariusią situaciją.
Jis taip pat kritikavo šalis, kurios, jo nuomone, nepakankamai aiškiai įvertino konfliktą. Tarp jų paminėjo ir Naująją Zelandiją bei jos ministrą pirmininką Christopherį Luxoną. JAV ambasada kol kas savo pozicijos dėl šios sąskaitos nepateikė.
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose paveikė ne tik Naująją Zelandiją: Lietuvoje kainos taip pat pakilusios
Naujoji Zelandija itin jautriai reaguoja į pasaulinius tiekimo sutrikimus. Šalis yra stipriai priklausoma nuo tarptautinės prekybos ir logistikos grandinių, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsispindi vietos kainose. Pastaruoju metu degalų kainos šalyje pakilo iki 50 centų už litrą, o vidutinė benzino kaina viršijo 3 dolerius.
Tai daro tiesioginę įtaką ne tik transportui, bet ir bendram pragyvenimo lygiui. Brangsta prekės ir paslaugos, o spaudimą jaučia tiek gyventojai, tiek verslas. Gydytojo teigimu, degalų kuponai tapo būtina priemone, kad darbuotojai galėtų atvykti į darbą ir išlaikyti kasdienį gyvenimą.
Panaši situacija fiksuojama ir Lietuvoje, kur degalų kainos per trumpą laiką šoktelėjo itin ryškiai. Per mėnesį dyzelinas pabrango apie 30 proc., o benzinas – daugiau nei 18 proc. Dar kovo pradžioje litras dyzelino kainavo apie 1,64 euro, o dabar vidutinė kaina jau siekia apie 2,13 euro, benzino – apie 1,74 euro.
Aukštos kainos tampa rimta našta tiek vairuotojams, tiek verslui, kuris tiesiogiai priklauso nuo transporto. Ekonomistas Marius Dubnikovas įspėja, kad artimiausiu metu pigimo tikėtis nereikėtų. Jo teigimu, konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir sutrikusios naftos tiekimo grandinės reiškia, kad degalų kainos išliks nestabilios dar ilgą laiką.
