Vasario mėnuo skirtas burnos vėžio profilaktikai
Vasario mėnuo, skirtas burnos vėžio profilaktikai, paskatino atkreipti dėmesį ir į pačią ligą – burnos vėžį – vieną pavojingiausių burnos ertmės ligų. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dažniausiai ją diagnozuoti tenka ausų, nosies, gerklės ligų gydytojams, į kuriuos ir kreipiasi pacientai, gavę šeimos gydytojo siuntimą konsultacijai dėl burnos ertmėje: liežuvyje, lūpose, dantenose, vidinėje skruostų pusėje, gomuryje ar gerklėje esančios opelės ar sukietėjimo.
Apie burnos vėžio rizikos veiksnius bei ankstyvuosius ligos požymius kalbamės su Ausų, nosies, gerklės (ANG) ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Ryte Patalavičiūte:
– Kokie pagrindiniai rizikos veiksniai skatina šios ligos atsiradimą?
– Burnos vėžys yra aktuali šių dienų problema. Pagal sergamumą ši onkologinė liga yra šešioliktoje vietoje pasaulyje ir sudaro apie 2 proc. naujai nustatytų vėžio atvejų kasmet.
Vienas iš pagrindinių burnos vėžio rizikos veiksnių – rūkymas. Cigarečių dūmuose esantys kancerogenai pažeidžia gleivinės ląstelių DNR, skatina mutacijas bei sąlygoja nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi. Rūkymas taip pat lemia lėtinį audinių uždegimą bei slopina imuninės sistemos veiklą. Priklausomai nuo rūkymo intensyvumo, šis žalingas įprotis gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu apie 6 kartus.
Kitas svarbus rizikos veiksnys šios onkologinės ligos vystymuisi – prasta burnos higiena. Dėl netinkamos burnos priežiūros burnos ertmėje gali kauptis bakterijos, kurių sąlygoti procesai didina šio vėžio pasireiškimo riziką. Taip pat įrodyta, jog lėtinis, negydomas dantį supančių audinių uždegimas (periodontitas) skatina burnos vėžio atsiradimo tikimybę. Prie kitų šią onkologinę ligą sukeliančių faktorių taip pat priskiriamas piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais bei žmogaus papilomos virusas (ŽPV).
– Kokie šios pavojingos ligos požymiai, turintys sukelti nerimą?
– Burnos vėžys gali pasireikšti kaip negyjantis, lokalizuotas, pakitusios išvaizdos audinys. Šie pakitimai gali atsirasti burnos ertmėje, lūpose, liežuvyje, dantenose, kietajame gomuryje, burnos dugne ar skruostų gleivinėje. Pažeista vieta gali kraujuoti, tapti skausminga, dinamikoje pakitimai gali didėti. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į staiga atsiradusį dantų paslankumą.
– Koks gydymas taikomas, diagnozavus burnos vėžį?
– Nustačius burnos vėžį, tolimesnė gydymo taktika priklauso nuo ligos išplitimo. Įvertinus šios onkologinės ligos išplitimą bei bendrą paciento būklę, sprendžiama dėl chirurginio, spindulinio ir/ar chemoterapinio gydymo poreikio. Deja, dėl neryškių bei nespecifinių pradinių ligos simptomų, dažnai burnos vėžys nustatomas pažengusiose stadijose. Vėlai nustatytas burnos vėžys sąlygoja prastesnę gyvenimo kokybę, didesnį skausmingumą, jutimo sutrikimus. Taip pat dažnai sutrinka rijimo bei kalbėjimo funkcijos. Užleista liga taip pat siejama su mažesne išgyvenamumo tikimybe.
– Kaip galima išvengti šios sudėtingos ligos?
Burnos vėžys – sudėtinga liga, bloginanti ne tik gyvenimo kokybę, bet ir galinti pasibaigti letaliai. Žalingų įpročių atsisakymas bei tinkama burnos ertmės priežiūra gali sumažinti šios onkologinės ligos atsiradimo riziką. Svarbu atpažinti pradinius pokyčius laiku – pastebėjus aptartus simptomus bei jiems nepraeinant per 2 savaites net ir pašalinus dirgiklį, reikėtų kreiptis į specialistą konsultacijai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytoja otorinolaringologė Rytė Patalavičiūtė pataria reaguoti į pakitimus ar nemalonius pojūčius burnos ertmėje ir laiku apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Pranešimą atsiuntė Zita Katkienė, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė.
Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
