Gynybos prioritetas prieš asmeninius poreikius: siūloma riboti II pensijų pakopos lėšų atsiėmimą
Geopolitinė situacija aštrėja, o valdžia iškėlė tikslą jau nuo kitų metų šalies gynybai skirti po 5-6 proc. BVP, todėl parlamente jau sutarta, kad nieko nebus – mokesčius vis tiek kelti teks. Lietuviai piktinasi, mat tarp numatytų mokesčių – būtent tokie, kurie labiausiai smogs tiems, kurie ir taip vos kapanojasi arba bent jau vos ant kojų pastovi.
O štai „Eika Asset Management“ valdybos narei, obligacijų platformos „BeMyBond“ vienai iš įkūrėjų Indrei Dargytei atrodo, kad pasiūlymas naikinti automatinį įtraukimą į pensijų sistemą ir leisti išsiimti savo II pakopoje sukauptas lėšas nėra teisingas – nors pilvas ir sotesnis, bet Tėvynė pati neapsigins.
Pasak I. Dargytės, Estijos pavyzdys rodo, kad tokia galimybė reikštų ne investicijas į šalies ateitį, o dažnai – tiesiog išaugusias vartojimo apsukas. Todėl esą gyventojams reikėtų susikoncentruoti ne į savo kasdienius poreikius, bet į ateinantį priešą[1].
„Nesenas Estijos pavyzdys puikiai parodė, kad, davus žmonėms galimybę išsiimti sukauptas lėšas iš pensijų sistemos, jie taip ir padarys. Dalis žmonių senatvei kauptus pinigus panaudos įsigyti brangiau kainuojančiam pirkiniui, dalis galbūt – grąžinti paimtoms vartojamosioms paskoloms, o dalis – tiesiog pravalgys.
Turime pripažinti, kad mūsų visuomenei dar trūksta finansinių žinių, kad būtų priimami tvarūs, ilgalaikiai investavimo sprendimai – net jei tie sprendimai ženkliai gerina pačių žmonių gyvenimą ateityje. Žemą finansinį raštingumą atskleidžia ne tik ekonominės aplinkos analizė, bet ir faktiniai skaičiai: šiuo metu Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę apie 23 mlrd. indėlių, iš kurių tik apie 8 mlrd. yra terminuoti indėliai, o likę maždaug 15 mlrd. – einamosiose sąskaitose. Kitaip tariant – „neįdarbinti“, – rėžė I. Dargytė.
Nuspręsti, kaip leisti sunkiai uždirbtus pinigus teisę turi valstybė?
Anot I. Dargytės, Šiaulių karinio miestelio statybų pavyzdys parodė, kad pensijų fondai gali sėkmingai finansuoti strateginius projektus – jų investicijos užtikrino greitą projekto įgyvendinimą ir davė 9 proc. metinę grąžą.
Pasak investuotojos, Lietuvai nėra kito būdo pritraukti kapitalą tokiomis sąlygomis. Todėl, kaip ji sako, dabar esą atėjo metas apsispręsti: ar leisime akumuliuotam kapitalui išsibarstyti vartojime, o vėliau desperatiškai ieškosime pinigų gynybai, ar geriau šiek tiek pabūsime gurgiančiu pilvu. Maistas – ne vanduo – išgyvensime kažkiek ir be jo.
Aukštas pareigas užimančiai I. Dargytei taip pat atrodo, kad žmonės tokie išlaidūnai, kad geriau duotų savo sunkiai uždirbtą kapitalą kontroliuoti valstybei. O dar geriau – investuoti gynybai. Net jei realaus priešo nebus, neabejojama, jį susikursime.
„Pagrindinis pensijų fondų tikslas – kontroliuojant riziką, uždirbti savo klientams kuo didesnę grąžą, kad gyventojai ateityje tiesiog gautų didesnę pensiją. Istoriškai, randant geros grąžos investicijų variantų užsienyje, Lietuvos pensijų fondų valdytojai neturėjo didelės motyvacijos ieškoti tinkamų projektų savo šalyje. Tačiau Šiaulių karinio miestelio statybos, leidę vienu metu ir įdarbinti didelį kapitalą, ir fiksuoti pakankamai didelę grąžą, nedviprasmiškai rodo tokių projektų patrauklumą“, – komentavo I. Dargytė.
Gavę progą estai ištuštino pensijų fondus – atsiėmė daugiau kaip 112 mln. eurų
Tuo tarpu skelbiama, kad nuo sausio 1 d. Estijos pensininkai iš antros pakopos pensijų fondo atsiėmė daugiau kaip 112 mln. eurų, sudarius sąlygas atsiimti savo sukauptas lėšas[2].
Šioms išmokoms taikomas 20 proc. pajamų mokestis, tačiau vyresniems nei 60 metų pensininkams taikomas lengvatinis 10 proc. mokesčio tarifas, kuris neskatina jaunesnių asmenų anksti pasinaudoti savo lėšomis. Vien tik sausio mėn. daugiau kaip 12 000 pensininkų pateikė prašymus išmokėti vienkartines išmokas.
Estijos pensijų centro vadovė Kristi Sisa atskleidė, kad vidutinė išmokos suma siekė apie 9 300 Eur, o tai valstybės biudžetui atnešė apie 11,2 mln. Eur pajamų mokesčio.
Visuomenei pristatyti siūlymai kaip pertvarkyti antrąją pakopą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato naujas reformas antrajai pensijų pakopai, siekdama suteikti daugiau lankstumo ir savanoriškumo. Pagrindinis pokytis – atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo kas trejus metus, o vietoj to bus kviečiama žmones savanoriškai prisijungti prie kaupimo sistemos, nuolat informuojant apie galimybes[3].
Kaip praneša ministerija, gyventojai esą galės pasirinkti norimą įmokų dydį, jas didinti arba laikinai sustabdyti, jei pasikeistų jų finansinė situacija.
Be to, valstybės parama bus pakeista gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kuri skatins kaupti ir mažins mokestinę naštą. Siūloma ir daugiau lankstumo sukauptų lėšų valdyme – gyventojams bus leidžiama vieną kartą per gyvenimą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, o likus mažiau nei penkeriems metams iki pensijos amžiaus, nedideles sumas sukaupusiems asmenims bus leista atsiimti visą sukauptą sumą. Taip pat, esant sunkioms gyvenimo aplinkybėms, bus galimybė nutraukti kaupimą ir atsiimti visas lėšas be mokesčių.
Siūloma įvesti ir 12 mėnesių laikotarpį, per kurį gyventojai galės pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, jei jiems nepriimtinos naujos sąlygos. Be to, darbdaviams bus siūloma prisidėti prie darbuotojų pensijų kaupimo, tačiau tai bus savanoriška priemonė. Darbdaviai galės pasinaudoti pelno mokesčio lengvata už papildomas įmokas į darbuotojų pensijų fondus.
Šie pokyčiai esą turėtų prisidėti prie lankstesnės, patrauklesnės ir labiau į žmonių poreikius orientuotos pensijų kaupimo sistemos.
Seimas iš darbastalio ištraukė naujų mokesčių laviną
Tuo tarpu savaitės pradžioje valdančioji socialdemokratų, „aušriečių“ ir demokratų koalicija susitarė dėl mokesčių reformos, kuri, jei bus patvirtinta Seime, papildytų biudžetą apie 0,5 mlrd. eurų per metus.
Siūloma įvesti tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus: 20% – iki 80 600 Eur per metus, 25% – iki 134 300 Eur, ir 32% – virš šios sumos. Be to, didėtų pelno mokestis iki 17%, o lengvatinis – iki 7%.
Pertvarkomas nekilnojamojo turto mokestis, įvedant progresinius tarifus, ir apleistiems pastatams taikant 4% mokestį. Draudimo įmokoms būtų taikomas 10% mokestis, tačiau būsto ir automobilio draudimui su paskola būtų taikoma 5% lengvata.
Pokyčiai numato ir PVM lengvatų pakėlimą iki 12%, tačiau dar nėra aišku, ar tai palies vaisius, daržoves ir ekologiškus produktus.
Premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, kad svarbu, jog lengvatos nauda pasiektų galutinį vartotoją. Taip pat, siūloma 50% NT mokesčio lengvata pirmam būstui ir nuomojamiems butams, jei juose gyvenantis asmuo deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
Pusė NT mokesčio pajamų keliautų į Valstybės gynybos fondą, o kita – savivaldybėms infrastruktūros projektams. Tikimasi, kad reforma papildys biudžetą 500 mln. eurų per metus, o mokesčių pakeitimai padės sustiprinti šalies gynybą, nes Lietuva planuoja skirti 5-6% BVP krašto apsaugai.
