Mauricas: Lietuvai gresia demografinė krizė – siūlo radikaliai didinti išmokas tėvams
Lietuva artėja prie pavojingos demografinės ribos – taip situaciją vertina „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, gimstamumo rodiklių smukimą pavadinęs „demografine savižudybe“. Pasak jo, 2025 metais suminis gimstamumo rodiklis šalyje nukrito iki 1,0, kai stabiliai kartų kaitai būtinas bent 2,1. Tai reiškia, kad viena moteris per gyvenimą vidutiniškai pagimdo tik vieną vaiką.
Anot ekonomisto, per dešimtmetį gimusių vaikų skaičius beveik sumažėjo perpus – nuo 30,1 tūkst. 2015 metais iki 17,5 tūkst. 2025-aisiais. Ekonomisto teigimu, jei ši tendencija nesikeis, ilgainiui susidursime ne tik su ekonominiais, bet ir su tautos išlikimo iššūkiais, o vien imigracija šios problemos neišspręs[1].
Ž. Mauricas siūlo ne kosmetinius, o radikalius sprendimus – pirmiausia kone padvigubinti vaiko priežiūros išmokas. Šiuo metu minimalias pajamas gavęs tėvas ar mama gauna apie 442 eurus per mėnesį, o tai, jo vertinimu, yra akivaizdžiai per maža suma oriai išgyventi suaugusiajam su kūdikiu. Jis siūlo minimalią išmoką didinti iki 884 eurų – sumos, artimos prognozuojamai 2026 metų skurdo rizikos ribai.
Taip pat kritikuojamos ir dabartinės išmokų „lubos“, siekiančios 2 vidutinius darbo užmokesčius – dėl to net 3 000–6 000 eurų uždirbę tėvai antraisiais vaiko metais gauna apie 1145 eurus, o tokia suma didmiesčiuose sunkiai padengia būsto ir kasdienes išlaidas. Ekonomistas siūlo lubas kelti iki 4 VDU, taip sudarant palankesnes sąlygas šeimoms ir skatinant didesnį vyrų įsitraukimą į vaiko priežiūrą.
Motinystės biudžetas – perteklinis, o šeimos skaičiuoja centus
Pasak Ž. Maurico svarbiausia yra tai, kad šiai dienai Lietuva iš tiesų sau gali leisti mokėti didesnes vaiko priežiūros išmokas.
„Ar mes galime sau tai leisti? Vienareikšmiškai taip. Nes dėl mažėjančio gimusių vaikų skaičiaus (2015 metais Lietuvoje gimė 30,1 tūkst. vaikų, o 2025 metais – vos 17,5 tūkst.) susidarė milžiniškas motinystės socialinio draudimo biudžeto perteklius (į jį įeina vaiko priežiūros bei motinystės/tėvystės išmokos).
Iki 2020 metų motinystės socialinio draudimo biudžetas buvo šiek tiek deficitinis, tačiau nuo 2021 metų jis tapo perteklinis, o dėl drastiško gimstamumo mažėjimo pastaraisiais metais jis ženkliai išaugo pvz. 2024 m. perteklius išaugo iki 149 mln. eurų, 2025 m. – iki 213 mln. eurų, o 2026 m., planuojama, dar labiau išaugs – iki 243 mln. eurų (įmokos – 731 mln. eurų, išmokos – 488 mln.“ – teigė Ž. Mauricas.
Ž. Maurico teigimu, šiandieninis biudžeto perteklius iš esmės yra taupymas ateities kartų sąskaita. Net ir reikšmingai padidinus išmokas, motinystės socialinio draudimo biudžetas taptų tik nežymiai deficitinis arba išliktų subalansuotas. Jis teigia besireminatis moksliniais tyrimais, rodančiais, kad kosmetiniai sprendimai gimstamumo rodiklių nekeičia – realų poveikį gali turėti tik ryškūs, finansiškai apčiuopiami pokyčiai.
Siūlo daugiau pensijų daugiavaikėms ir GPM lengvatą: pokyčiai paliestų dešimtis tūkstančių šeimų
Tuo tarpu Seimo narė Ligita Girskienė inicijavo Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, kuria siūloma mažinti vaikų skaičiaus ribą, reikalingą antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Pasak jos, tai socialinio teisingumo klausimas, nes daugiavaikėse šeimose vienas iš tėvų dažnai ilgam pasitraukia iš darbo rinkos, praranda dalį pajamų ir socialinių garantijų, todėl valstybė turėtų šiuos praradimus kompensuoti. Lietuvoje yra apie 40 tūkst. šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, tad siūlomas pakeitimas galėtų paliesti dešimtis tūkstančių gyventojų.
Be to, parlamentarė yra pasiūliusi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo vienas iš tėvų, auginančių tris ir daugiau nepilnamečių vaikų, būtų atleistas nuo GPM iki jauniausio vaiko pilnametystės.
Anot jos, tokia lengvata sumažintų finansinę naštą daugiavaikėms šeimoms ir būtų aiškus valstybės signalas, kad jų indėlis į šalies demografinę ateitį yra vertinamas ne tik žodžiais, bet ir konkrečiomis finansinėmis priemonėmis.
