Graikija stabdo 21-ąjį sankcijų paketą, nes nenori visiško rusiškų SGD transportavimo draudimo
Graikija tapo pagrindine kliūtimi Europos Sąjungai siekiant patvirtinti 21-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Atėnai reikalauja peržiūrėti jau anksčiau sutartą draudimą nuo 2027 metų pirkti, importuoti ar gabenti Rusijos suskystintas gamtines dujas. Graikijos pozicija ypač susijusi su jūrų transportu – šalis valdo didžiausią prekybinį laivyną pasaulyje ir siekia, kad jos laivybos bendrovės galėtų toliau gabenti rusiškas SGD klientams už Europos Sąjungos ribų.
Didžiausią tiesioginį poveikį patirtų Graikijos milijardieriui George’ui Prokopiou priklausanti „Dynagas“. Bendrovė ir jos dukterinės įmonės Rusijos projektams yra išnuomojusios 11 SGD laivų, tarp jų septynis specialiai Arkties sąlygoms pritaikytus ledlaužio tipo tanklaivius, aptarnaujančius Jamalo SGD terminalą. Tokie laivai kainuoja šimtus milijonų eurų ir yra pritaikyti itin specifinėms sąlygoms, todėl jų panaudojimas kitur būtų sudėtingas.
Graikijos vyriausybė argumentuoja, kad visiškas transportavimo draudimas ne tiek sumažintų Rusijos pajamas, kiek išstumtų Europos laivybos bendroves iš rinkos. Jų vietą galėtų užimti Kinijos, kitų Azijos valstybių ar su sankcijomis nesusiję operatoriai, o Rusija galėtų ir toliau eksportuoti dujas. Atėnai teigia, kad tokiu atveju ES pati prarastų pajamas, darbo vietas ir strateginę įtaką pasaulinei laivybai.
Pirmasis Briuselio planas – spausti Atėnus tol, kol jie patys atsisakys veto
Pirmasis ir šiuo metu labiausiai Briuselyje pageidaujamas scenarijus – nedaryti jokių nuolaidų Graikijai ir politiškai spausti Atėnus tol, kol šie liks izoliuoti bei atsisakys veto. Europos Komisija laikosi pozicijos, kad draudimas jau buvo vieningai patvirtintas 2025 metų spalį, todėl jo persvarstymas dabar sukurtų pavojingą precedentą.
Kitos valstybės narės baiminasi, kad leidus Graikijai atverti jau sutartą teisės aktą, kiekviena šalis galėtų pradėti reikalauti naujų išimčių savo įmonėms ar sektoriams. Tai galėtų palaipsniui išardyti sankcijų sistemą iš vidaus – ypač energetikos srityje, kur nacionaliniai ekonominiai interesai labai skiriasi.
Europos Komisija rengia ekonominę analizę, kuria sieks paneigti Graikijos argumentą, kad transporto draudimas tik perduotų rinką neeuropiniams konkurentams. Briuselis nori parodyti, kad Rusijos prieigos prie specializuoto vakarietiško laivyno apribojimas realiai didintų jos eksporto sąnaudas ir mažintų pajamas iš SGD.
Šis scenarijus remiasi politiniu skaičiavimu, kad vienai valstybei ilgainiui tampa per brangu blokuoti visą paketą. ES istorijoje ne kartą buvo atvejų, kai viena ar kelios šalys galiausiai atsitraukdavo, kai suprasdavo, jog platesnės paramos savo pozicijai nesulauks.
Antrasis kompromisas – trumpam atidėti transporto draudimą, bet nepakeisti embargo esmės
Jeigu Graikija nesitrauks, antrasis galimas sprendimas būtų trumpam atidėti būtent rusiškų SGD transportavimo draudimo įsigaliojimą. Šiuo metu tiek importo, tiek transportavimo draudimas turi pilnai įsigalioti 2027 metų sausio 1 dieną. Kompromisas galėtų numatyti, kad importo į ES draudimas įsigalioja laiku, o transportavimo trečiosioms šalims ribojimas būtų nukeltas keliems mėnesiams.
Toks sprendimas leistų Atėnams teigti, kad jų argumentai buvo išgirsti, o „Dynagas“ ir kitoms bendrovėms suteiktų daugiau laiko persiorientuoti. Kartu ES išlaikytų pagrindinę sankcijų kryptį – palaipsniui nutraukti savo priklausomybę nuo rusiškų SGD ir riboti Maskvos pajamas iš energijos eksporto.
Šio kompromiso silpnoji vieta – problemos atidėjimas. Praėjus keliems mėnesiams Graikija galėtų vėl pareikalauti naujo pratęsimo, o vienkartinė laikina išimtis taptų precedentu nuolatiniam sankcijų minkštinimui. Dėl to dalis diplomatų šį kelią vertina kaip politiškai patogų, bet strategiškai rizikingą.
Importo klausimas Briuseliui ypač svarbus todėl, kad ES pirkimai tiesiogiai finansuoja Rusijos biudžetą. Vien per pirmąjį 2026 metų pusmetį ES iš Jamalo projekto nupirko beveik 10 mln. tonų SGD už maždaug 6 mlrd. eurų – tai buvo rekordinis kiekis tokiam metų laikotarpiui.
Trečiasis kelias – suteikti Graikijos laivybai specialią išimtį, tačiau tai būtų politiškai pavojingiausias variantas
Trečias scenarijus – pakeisti sankcijų tekstą taip, kad būtų leidžiama toliau gabenti rusiškas SGD į trečiąsias šalis. Tai yra labiausiai Graikijos pageidaujamas variantas, nes leistų „Dynagas“ ir kitoms bendrovėms išlaikyti savo sutartis su Rusijos energetikos projektais.
Tokiu atveju rusiškos SGD nebūtų galima importuoti į ES, tačiau europietiški laivai galėtų jas gabenti Azijos klientams. „Dynagas“ specializuoti laivai gali plaukti Šiaurės jūros keliu per Arktį ir Beringo sąsiaurį į Kiniją bei Japoniją – maršrutu, kuris tam tikromis sąlygomis yra trumpesnis už tradicinį kelią per Sueco kanalą.
Tačiau Europos Komisija tokiam sprendimui priešinasi, nes išimtys energetikos sankcijose jau ne kartą tapo nuolatinėmis spragomis. 2022 metais Vengrijai ir Slovakijai buvo leista toliau importuoti rusišką naftą „Družbos“ vamzdynu, o ši laikina schema faktiškai veikia iki šiol ir ne kartą tapo naujų politinių ginčų objektu.
Briuselis baiminasi, kad panaši išimtis SGD srityje dar labiau susilpnintų sankcijų patikimumą. Ukraina taip pat nepritaria tokiam variantui. Ukrainos prezidento sankcijų politikos įgaliotinis Vladyslavas Vlasiukas perspėjo, kad komercinis pelnas neturėtų nusverti kainos, kurią kasdien moka Ukraina.
Graikijos veto jau sustabdė platesnį sankcijų paketą ir privertė ES atidėti sprendimą
21-asis sankcijų paketas apima kur kas daugiau nei SGD transportavimą. Jame numatyti nauji apribojimai Rusijos bankams, kriptovaliutų operacijoms, karinės pramonės įmonėms, energetikos sektoriui ir su sankcijų apėjimu siejamoms bendrovėms bei asmenims. Tačiau ES sankcijoms reikia visų 27 valstybių narių pritarimo, todėl vienos šalies veto gali sustabdyti visą paketą.
Dėl nesutarimų sprendimas jau buvo atidėtas iki liepos 23 dienos. Kol derybos tęsiasi, valstybės narės sutiko nekeisti galiojančios 44,10 JAV dolerio už barelį rusiškos naftos kainos ribos, kad neatsirastų sankcijų spraga.
Graikija nėra vienintelė valstybė, kelianti klausimų dėl naujų sankcijų. Austrija taip pat yra reiškusi abejonių, o Prancūzija, Italija, Vokietija ir Portugalija atskirose srityse siekė išimčių arba švelnesnių sąlygų savo nacionaliniams ekonominiams sektoriams. Tai rodo, kad po daugiau nei ketverių metų sankcijų karo ES vis sunkiau rasti naujų priemonių, kurios smogtų Rusijai ir kartu neturėtų reikšmingo poveikio pačioms valstybėms narėms.
Ginčas dėl SGD parodė, kad sankcijų politika vis labiau susiduria su nacionaliniais ekonominiais interesais
Graikijos pozicija atskleidžia platesnę ES problemą – kuo ilgiau galioja sankcijos, tuo sudėtingiau rasti priemones, kurios neturėtų tiesioginio poveikio europietiškoms įmonėms. Pirmieji sankcijų paketai daugiausia buvo nukreipti į aiškiai apibrėžtas Rusijos finansų, energetikos ir karines struktūras. Vėlesni paketai vis dažniau paliečia pasaulines tiekimo grandines, draudimą, transportą ir paslaugas, kuriuose pačios Europos bendrovės užima svarbias pozicijas.
Graikijos laivybos sektorius yra vienas ryškiausių pavyzdžių. Graikų laivų savininkai kontroliuoja itin didelę pasaulinio tanklaivių ir dujovežių laivyno dalį, todėl bet kokie sankcijų pakeitimai energetikos transportui tiesiogiai veikia jų verslą. Atėnai teigia, kad jeigu ES laivai pasitrauks, juos pakeis kitų šalių operatoriai, o Rusijos eksportas nesustos.
Briuselio argumentas priešingas: europietiško finansavimo, draudimo, techninių paslaugų ir specializuoto laivyno praradimas didintų Rusijos eksporto kaštus ir apsunkintų SGD pardavimą pasaulio rinkose. Todėl ginčas iš esmės sukasi apie klausimą, ar sankcijų tikslas turi būti visiškai sustabdyti prekybą, ar padaryti ją Rusijai kuo brangesnę ir sudėtingesnę.
Liepos 23 dienos derybos parodys, kuris iš trijų variantų taps realiausias – politinis spaudimas Graikijai, laikinas transportavimo draudimo atidėjimas ar speciali išimtis. Kol kas Komisija viešai laikosi griežčiausios pozicijos: jau priimtas rusiškų SGD draudimas lieka galioti ir jo persvarstymas nelaikomas pageidaujamu keliu.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Three possible ways to lift the Greek veto on new Russia sanctions
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/21/three-possible-ways-to-lift-the-greek-veto-on-new-russia-sanctions
Reuters. (2026). Greece says EU sanctions against Russia risk ceding LNG market share to rivals
https://www.reuters.com/business/energy/greece-says-eu-sanctions-against-russia-risk-ceding-lng-market-share-rivals-2026-07-17/
Financial Times. (2026). Athens blocks new EU sanctions on Russia to shield Greek shipping company
https://www.ft.com/content/fe5298b6-499b-4647-984f-fdcf3917e696
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie Graikijos veto ES sankcijoms Rusijai, taip pat aptaria galimas pasekmes ir kitas šalių reakcijas. Tai aktuali tema, todėl jis vertas skaityti lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie Graikijos poziciją dėl ES sankcijų Rusijai ir galimas pasekmes, taip pat atspindi įvairias nuomones, todėl atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja svarbų geopolitinį klausimą, kuris tiesiogiai veikia Europos Sąjungos politiką ir santykius su Rusija. Be to, jis suteikia įžvalgų apie Graikijos poziciją ir galimas pasekmes, kas yra svarbu Lietuvos auditorijai.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Graikijos veto ES sankcijoms Rusijai ir galimas pasekmes, todėl jis yra naudingas visuomenei. Be to, jis skatina diskusiją apie Europos politiką ir ekonominius interesus.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie Graikijos veto ir ES sankcijas, be emocinės manipuliacijos. Jame analizuojamos skirtingos pusės ir galimos pasekmės, todėl jis yra emociškai subalansuotas.
