JAV teismas patvirtino, kad „Google“ veikė kaip monopolininkė
Šį mėnesį „Google“ sulaukė griežto kirčio. Federalinis teismas nustatė, jog „Google“ neteisėtai piktnaudžiavo savo rinkos galia, kad užgniaužtų bet kokią rimtą konkurenciją interneto paieškos srityje.
Manoma, jog šis sprendimas yra didžiausia JAV Teisingumo departamento pergalė per daugiau nei du dešimtmečius, kuomet buvo siekiama apriboti didžiųjų technologijų bendrovių galią kontroliuoti bei dominuoti milžiniškose jų sukurtose rinkose. Juk jau praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, kai antimonopolinis įstatymas buvo taikomas prieš kokią nors technologijų milžinę. Paskutinį sykį tai įvyko Teisingumo departamentui padavus į teismą puikiai žinomą „Microsoft“ kompaniją.
JAV Kolumbijos apygardos teismo teisėjas Amitas P. Metha priimtame sprendime nevyniojo žodžių į vatą ir teigė, kad „Google“ yra „monopolininkė ir ji veikė kaip monopolininkė, kad išlaikytų savo monopoliją“[1].
A. P. Metha patvirtino, jog Teisingumo departamentas buvo teisus, kai teigė, jog „Google“ pažeidė antimonopolinius įstatymus. Kompanija sudarė konkurenciją ribojančias sutartis su „Apple“ ir kitais telefonų gamintojais. Pagal šias sutartis, gamintojai privalėjo savo išmaniuosiuose telefonuose įdiegti „Google“ kaip numatytąją paieškos programą. Teisėjas taip pat pasmerkė kitas „Alphabet Inc.“ padalinio praktikas, neleidusias jo varžovams konkuruoti toje pačioje sferoje vienodomis sąlygomis.
Po paskelbto nuosprendžio generalinis prokuroras Merrickas Garlandas neslėpė džiaugsmo, sakydamas:
„Ši pergalė prieš „Google“ yra istorinė Amerikos žmonių pergalė. Jokia įmonė – nesvarbu, kokia didelė ar įtakinga – nėra viršesnė už įstatymą. Teisingumo departamentas ir toliau ryžtingai vykdys mūsų antimonopolinius įstatymus.“
Šiam nuosprendžiui prireikė net 4 metų. JAV vyriausybė padavė „Google“ į teismą dar 2020 metais, kai šalį valdė Donaldas Trumpas.
Teismas įsitikinęs, kad „Google“ didino paslaugų kainas neturėdama jokių problemų dėl konkurencijos
Teisėjas A. P. Metha rašė, kad „Google“ nuolat išlaikė akivaizdų pajamų augimą ir galėjo džiaugtis dideliu veiklos pelnu, vėl ir vėl didindama paieškos sistemos reklamos kainas. Pasak jo, nebuvo „jokių įrodymų“, kad konkurencija rinkoje galėjo kažkaip apriboti „Google“ galimybes didinti šias kainas, tad kompanija darė, ką norėjo.
„Vienintelis akivaizdus „Google“ kainodaros sprendimų apribojimas yra potencialus reklamuotojų pasipiktinimas ir blogas reklamavimas. Tačiau „Google“ sugebėjo išvengti tų spąstų, palaipsniui didindama savo kainas <…>. Daugelis reklamuotojų net nesuvokia, kad „Google“ yra atsakinga už kainų pokyčius,“ – rašė A. P. Metha.
„Google“ antimonopolinė byla buvo atidžiai stebima antimonopolinių įstatymų palaikytojų sluoksniuose, nes tai pirmoji byla, kurią federaliniai prokurorai pradėjo prieš aukštųjų technologijų milžinus. Manoma, jog technologijų gigantai tapo pernelyg galinga jėga, kuri nebetarnauja visuomenės interesams. Ieškinių taip pat sulaukė „Amazon“, „Meta“ ir „Apple“.
„Google“ neigia kaltę ir tvirtina, kad varžosi su „Amazon“, „TikTok“, „Reddit“, ir net „ChatGPT“
Nepaisant aiškių įrodymų, viso tyrimo metu „Google“ neigė kaltę. Kompanija tvirtino, kad jos paieškos sistema nuolat susiduria su didele konkurencija, nes žmonės ieško informacijos kitose vietose, pavyzdžiui „Amazon“, „TikTok“ ar „Reddit“. „Google“ kaip savo konkurentus įvardijo ir vis dažniau naudojamus pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“.
Po gauto nepalankaus sprendimo buvo paskelbtas pareiškimas, kuriame „Google“ pasaulinių reikalų prezidentas Kentas Walkeris vis dar bandė suvaldyti situaciją ir pasireklamuoti. Jis teigė, jog pats teismas sutiko, kad bendrovės paieškos sistema yra geriausias įmanomas pasirinkimas:
„Šiuo sprendimu pripažįstama, kad „Google“ siūlo geriausią paieškos variklį, tačiau daroma išvada, kad mums neturėtų būti leista padaryti jį lengvai prieinamą. Atsižvelgdami į tai ir į tai, kad žmonės vis dažniau ieško informacijos skirtingais būdais, planuojame pateikti apeliaciją.“
Vis dar nėra aišku, kaip bus siekiama pažaboti „Google“ monopoliją ir ką tai reikš eiliniam vartotojui
Nepaisant paskelbto teismo verdikto, vis dar nėra aišku, kaip jis paveiks „Google“ ir visą interneto ekosistemą. Teisėjas tik artimiausiais mėnesiais turėtų nuspręsti, kokių konkrečių veiksmų reikėtų imtis prieš „Google“ monopoliją. Nors kompanijai gali tekti susimokėti didelę baudą, taip pat kalbama apie įvairius kitus būdus, galinčius pažaboti „Google“[ref en-2].
Viena iš galimų priemonių būtų teismo draudimas „Google“ mokėti už geriausią paieškos variklio vietą „Apple iPhone“ ir kituose įrenginiuose bei žiniatinklio naršyklėse. Tačiau tai gali būti naudinga „Google“, nes jos paieškos variklis vis tiek gali būti pasirinktas, o tada įmonė džiaugsis neblėstančiu populiarumu, bet neturės už tai susimokėti milijardų dolerių, kuriuos šiuo metu moka, kad užsitikrintų tą vietą. Toks sprendimas taip pat gali atimti gan reikšmingą pajamų šaltinį iš „Apple“ kompanijos.
Kiti antimonopolinių reikalų ekspertų pasiūlymai apima reikalavimą, kad naršyklės ir telefonų gamintojai užprogramuotų savo įrenginius taip, jog juos pirmą kartą nustatant vartotojai būtų tiesiogiai paklausti, kurią paieškos programą jie norėtų naudoti. Tokia sistema jau veikia Europoje, tačiau čia „Google“ vis dar išlaiko akivaizdų dominavimą.
O dar kiti atkreipė dėmesį, jog reikėtų imtis įvairių „Google“ įmonių ir išskirstyti jas į mažesnius darinius. Juk bendrovė valdo ne tik pagrindinę paieškos sistemą pasaulyje, bet ir valdo įvairias įmones, kurios konkuruoja skirtinguose sudėtingos srities lygiuose. Taip „Google“ prisiliečia kone prie visko, kas padeda sujungti reklamuotojus su žmonėmis internete.
Juk „Google“ yra daug daugiau nei tiesiog paieškos sistema. Pavyzdžiui, jai priklauso „Android“ – įmonė, kurią ji nusipirko už 50 mln. USD dar 2005 metais, o dabar „Android“ naudojama daugelyje išmaniųjų telefonų. 2006 metais „Google“ už 1,65 mlrd. USD nusipirko „YouTube“, kuri dabar kiekvienais metais generuoja daug daugiau pajamų.
„Bet koks toks žingsnis neabejotinai sulauktų ilgus metus truksiančio bylinėjimosi ir ginčų, tačiau atrodo, kad tai daug labiau „guli ant stalo“ [kaip vienas iš realių sprendimo būdų] nei bet kada per „Google“ istoriją“, – sakė Garethas Millsas, JAV advokatų kontoros „Charles Russell Speechlys“ partneris.
