R. Šadžius užsimojo paversti kaltais dirbančius pagal individualią veiklą
Dabar darkart susipažinkite su finansų ministru kažkokiu Rimantu Šadžiumi, kuris gamina mokesčių reformą ir užsimojo paversti kaltais ne tik didesnę nekilnojamojo turto savininkų dalį, bet ir dirbančius pagal individualią veiklą.
Tiesa, pastebėjau, kad tokie veikėjai tamsuomenei sėkmingai padarė įtakos ir jau įbeldė į galvas su realybe prasilenkiančių imaginacijų apie laisvesnius, kūrybiškesnius ir sėkmingesnius žmones, kurie arba turi šiek tiek daugiau turto už ką nors kita, arba dirba ir užsidirba kitaip nei valdininkai.
Tai štai, tai, ką čia pasakė Šadžius apie dirbančius pagal individualią veiklą, yra viskas taip, tik absoliučiai atvirkščiai. Atvirkščiai!
Aš suprantu, kad nesusigaudyti apie juridinių asmenų ir fizinių asmenų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, veiklos, teisių ir galimybių skirtumus gali kokia feisbuko bobutė, pasipuošusi gvazdikais, bet ne ministras, ne žmogus, kuris prisideda prie mokesčių augimo.
Tai ar galėtumėte kas nors ponui Šadžiui nuo manęs perduoti individualios veiklos pradžiamokslį?
Surašysiu papunkčiui ir esmę, kuo suprantamesne ministrui kalba.
1. Dirbantis pagal individualios veiklos pažymą (IVP) fizinis asmuo sirgti negali
Negali sirgti, ministre, įsidėmėkite! Nes jei pagal IVP dirbantis asmuo suserga taip, kad negali pavilkti kojų, pakelti galvos ar apversti liežuvio, jis turi atšaukti savo paslaugą arba atidėti darbo atlikimo terminą. Tai reiškia, kad tuo metu jis negaus nieko, absoliučiai nieko. Nulį. Nes niekas žmogui, dirbančiam pagal IVP, nesumoka pinigų už neatliktą darbą, nesuteiktą paslaugą, nepagamintą ir į rinką neišleistą produktą. Taip sakant, kėdės į priekį, o tik tada pinigai!
Tai kaip ponas Šadžius įsivaizduoja – iš kur susirgęs autorius, amatininkas, vertėjas, dainininkas, renginių vedėjas, gidas ar bet kuris kitas specialistas gauna pinigų pragyvenimui tuo metu, kai guli iškritęs? Ne, niekas jam tų pinigų neduoda. Jei jis jų turi, tai tik iš asmeninių santaupų. Jei dirba „ant savęs“, jokie fondai jam pinigų neperves už nieko nedarymą, ir priėjimo prie biudžeto lėšų jis neturi.
2. Beje, kol toks „palaidūnas“ serga, niekas jo neklausia, iš kur jis sukrapštys Sodrai privalomas kasmėnesines įmokas, jei negali dirbti
Niekam tai neįdomu. Tu gali šokti paskutinį gulbės šokį, tačiau, kol kanopų neužversi, net ir karščiuodamas iki 40, mokėti Sodrai privalėsi – jei santaupų trūksta, tenka skolintis, nes kartoju, ministre Šadžiau, niekas dirbančiam pagal IVP už ligadienius jokios nuolaidos nesuteikia ir niekas už mus to sveikatos draudimo stebuklingai nesumoka.
3. Dirbantis pagal IVP biuletenio negauna
Esu girdėjusi, kad sunkesniais atvejais galima bandyti kažką kombinuoti su Sodra, bet tai visai ne tokia ligų rutina, kuria mėgaujasi dirbantys pagal darbo sutartį juridiniame asmenyje. Etatinis gali susimuliuoti slogytę ir skristi į Graikiją pailsėti tomis dienomis, svarbu tik į FB nedėti nuotraukų tomis dienomis.
Palyginimui, ponas Šadžiau: dirbantis pagal IVP gali slogytės nesimiliuoti, jei užsimano skristi Graikijon vidury darbo savaitės, bet tomis dienomis, kai jis nedirbs, jis žino – pajamų nebus, o jei dar teks atšaukti suplanuotas paslaugas klientams, tai kirs per reputaciją. Dirbantis pagal IVP žino, kad tokių improvizuotų išvykų negali sau leisti, jei nori išlaikyti užsakovų pasitikėjimą ir lojalumą.
4. Ministre Šadžiau, jums turbūt bus didžiulė naujiena, bet dirbančiajam pagal IVP atostoginių niekas nemoka
Tai – neįmanomas dalykas. Mano „atostoginiai“ – tai mano pačios santaupos, atlikusios nuo sumokėtų mokesčių nuo atliktų darbų. Jums gal, ministre, bus siurprizas, bet aš negaunu pinigų už tai, kad nusprendžiu kelias dienas pailsėti.
Gal jau supratote, ministre, bet kalba eina tik apie kelių dienų poilsį. Aš sau negalėčiau leisti nedirbti ištisą savaitę ar dvi, nes, pasikartosiu, man tuo metu pinigai nesitiražuoja ir į sąskaitą nekapsi. Tuo metu, kai ilsiuosi, negaliu teikti savo paslaugų, todėl prieš mini atostogas visada turiu užsidirbti į priekį ar traukti santaupas.
Esu paskaičiavusi, kad prabangą atostogauti, t.y. nieko nedirbti, galiu sau leisti kartą per pusmetį po 5 dienas. Po 5 dienas iš viso, nesvarbu, ar į šį laikotarpį savaitgalis ar kokia visuotinė šventė įeina, ar ne, bet ne daugiau nei 5 dienas, antraip iškart nusirisčiau į minusą ir rimtas skolas. Tai, ponas Šedžiau, jei kada mane išvysite Palangos paplūdimy su bikiniu, neapsigaukite – net ir kurorte aš dirbu, atsivežusi kompiuterį. Net ir sutikęs mane grybaujančią Molėtų miškuose, žinokite, kad laiko ilgam pašnekesiui neturėsiu, nes grįžusi iš miško, iškart pulsiu prie kompo. Tokios tos atostogos. Geros, bet ne be darbo.
5. Jums, ministre, bus dar viena staigmena, bet mums, dirbantiems pagal IVP, visiems skirtos šventinės nedarbo dienos nebūtinai yra nedarbo
Mes kaip tik per jas dirbame daug ar daugiau nei kitomis dienomis – tokia paslaugų ir darbų specifika. Man tai patinka, bet, ką jūs galite padaryti, tai tiesiog netrukdyti užsidirbti, tik tiek.
6. O dabar laikykitės, Šadžiau, kad neiškristumėte, bet atskleisiu iš koto verčiančią paslaptį
Dirbantys pagal IVP paprastai (dažniausiai) darbo nebaigia pagal kažkokį nustatytą sunormuotą terminą. Taip nėra, kad dirbame nuo 8 ar 9 iki 17 ar 18, o paskui jau darbą pamirštame. Žiūrint kokia veikla, koks metų laikas ir sezonas. Aš, pavyzdžiui, dažnai galiu miegot ilgiau, taip susitvarkiau gyvenimą, bet dažnai dirbu iki vidurnakčio ar 1 val. nakties. Būna, kad ant kojų be atilsio ekskursijas vedu nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Jei vykstu kaip kelionės vadovė į tolimus užsienius, tai dirbu ištisą parą ir turiu keltis naktį, jei tik klientams prireikia. Atminkite, kad tas, kuris dirba „ant savęs“ dažniausiai dirba ilgiau ir daugiau nei etatinis, apsaugotas įstatymų nuo išnaudojimo.
Tai ar dabar suprantate, ministre, kad mes, nors ir turime daugiau laisvės valdyti savo laiką, vis dėlto dirbdami jo neskaičiuojame, nes mūsų klientams, pirkėjams, užsakovams svarbiausia – rezultatas, darbo rezultatas, o ne formalios ofisinės prasėdėtos ar prabezdėtos valandos. Niekam nesvarbu, kiek laiko sugaištu ruošdama naują ekskursijos maršrutą Vilniuje ar rinkdama medžiagą straipsniui, svarbu – pati paslaugų kokybė ir rezultatas.
Tai perduokite Šadžiui, kad jis bent kiek susipažintų su individualios veiklos specifika ir gaunamų pajamų kontekstu. Ačiū.
Teksto autorė: Goda Juocevičiūtė.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
