Vakarų pasaulis apie kai ką kalbėti nelinkęs
Žurnalistė, publicistė, knygų bendraautorė ir keliautoja Goda Juocevičiūtė ragina praplėsti pasaulėžiūrą. Besisvečiuodama skirtingose šalyse, ji prasitaria: keliavimas – puikus būdas ne tik koreguoti matymo lauką, bet ir išsiugdyti kritišką požiūrį, „parsivežant“ jį į Lietuvą. Būtent pasaulio pažinimas, anot moters, padeda išsivaduot iš naivaus mąstymo ir baimių, kurios yra diktuojamos įvairių naujienų kanalų, priimamų įstatymų ir pan. Goda linkusi baksnoti pirštu, esą lietuviai – gana siaurų pažiūrų. Dėl to šalyje vyrauja chaosas ir nesantaika.
Tiesa, G. Juocevičiūtė ne tik prisistato aistringa keliautoja. Ji save mato kaip kovotoją už laisvę, už žmogaus teises. Būtent tuo išsiskiria jos straipsniai – gebėjimu analizuoti sudėtingas temas.
2021 m., Gabrieliui Landsbergiui einant užsienio reikalų ministro pareigas, Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė. Tuomet Kinija, kuri laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, į šią Lietuvos poziciją sureagavo atšaukdama savo ambasadorių Vilniuje ir išsiųsdama Lietuvos ambasadorių Pekine. Šalis taip pat sustabdė tiesiogines krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas į Lietuvą ir apribojo lietuviškų produktų patekimą į Kinijos rinką. G. Landsbergio iniciatyva Lietuva 2021 m. pasitraukė iš Kinijos. Dėl tokios pozicijos 2022 m. leidinyje „Politico“ G. Landsbergis buvo pavadintas „drakono žudiku“. Tačiau Goda šiai situacijai turi paaiškinimą.
Esą drakonas rytų kultūroje reiškia laimės simbolį. Tačiau dalis Lietuvos valdininkų šią situaciją (kaip ir daugelį kitų) mato iškreiptai. Jos teigimu, valdantiesiems derėtų įsidėmėti, kad jie beveik neturi įtakos kitoms šalims. Deja, dėl Lietuvoje vešančios veidmainystės ir šydo ant akių turi kentėti paprasti žmonės.
Keliaudama po svečias šalis, ji suvokė dar vieną dalyką. Kinija yra okupavusi Tibetą daugiau nei 70 metų. Dėl to žuvo virš milijono tibetiečių. Tačiau apie didžiules problemas vakarų pasaulis kalbėti nėra linkęs: kodėl?
Žmogus – daugialypė būtybė, tad ir gydymas turėtų būti kompleksiškas
Savo ruožtu tautiečius ji ragina atsisakyti provincialaus požiūrio, kurį diktuoja propaganda, aptinkama daugelyje vietinių naujienų kanalų. Apie tai kalba ir savo naujoje knygoje kartu su bendraautoriumi. Mat ši knyga – rezultatas žinių, gautų Vilniaus Universitete studijuojant Azijos studijų programą, o taip pat – spalvingų gyvenimiškų patirčių derinys. Versdama pirmąjį jos puslapį, prasitaria: joje galima aptikti karmos veikimo principus, tradicinės kinų medicinos naudą ir kt. Goda tvirtina: jeigu tradicinė medicina apsijungtų su vakarų medicina, pasiektume daug daugiau. Moters įsitikinimu, žmogus – daugialypė būtybė, tad ir gydymas turėtų būti kompleksiškas.
G. Juocevičiūtės teigimu, svetimų kultūrų pažinimas atveria duris į kokybiškesnį gyvenimą. O tai, mažų mažiausiai, pasitarnautų perprantant į Lietuvą prigužėjusių emigrantų elgseną.
Atjauta – didžiausia vertybė
Nepaisant 70 metų okupacijos, represijų ir kultūros naikinimo, tibetiečių kalba – vis dar gyva. Kai ko iš kitų kultūrų, anot jos, Lietuva galėtų pasimokyti. Visgi, nuogąstauja, kad jos kritiškas požiūris į tam tikrus dalykus tapo kliūtimi lankytis Tibete. Goda mano, kad jos ten neįleidžia dėl vieno dalyko: požiūrio į Tibeto okupaciją. Keliauninkė pasakoja, jog įtempta atmosfera keliautojus pasitinka ir Pekine. Taip yra dėl perteklinių technologijų taikymo, asmeninių duomenų fiksavimo ir pan.
Atsakydama, kodėl pasirinko Aziją, tikina, esą susidomėjimas kilo dar paauglystėje. Vėliau sekė žvilgsnis į Mongolijos platybes bei Tibeto kalnų masyvus. Rytietiška egzotika yra tai, kas moterį žavi labiausiai. Jos žiniomis, Azijos kultūros išlaikė pakankamai daug mistikos ir magijos apraiškų bei tradicijų.
Tuo tarpu Tibeto budizmas – yra viena komplikuočiausių, sunkiausiai prieinamų sistemų. Tačiau jos pagrindas – atjauta – Godai yra didžiausia vertybė pasaulyje.
Dirbtinis intelektas gali pridaryti daug žalos
Kalbėdama apie technologinį pasaulio progresą, dirbtinį intelektą pastaroji mato kaip įrankį didinti atotrūkiui tarp raštingųjų ir mažiau išsilavinusių. O tai, anot Godos, gali padaryti meškos paslaugą liaudžiai, kurią bus lengviau valdyti. Vis tik, ji išskiria žmogaus fantaziją, kūrybiškumą bei protą, kurių jokia technologija nenurungs. Žurnalistė ir keliautoja tikina:
„Aukomis bus tie, kurie atpras arba nemokės naudotis savo protu, kūnu ir gebėjimais“.
Dėl to, kad išlaikyti motyvaciją bei smalsumą, pastaroji karts nuo karto „pasimatuoja“ gidės kostiumą. Iš tiesų, pašnekovė ne tik lydi keliautojų grupes į Himalajus bei planuoja kelionę į Mongoliją, bet taip pat jau kelerius metus tautiečiams siūlo geriau pažinti Lietuvos sostinę, prasieinant išskirtinais maršrutais. Moteris išskiria Antakalnio rajoną. Anot Godos, jame išsidėstę bunkeriai, gyvena šikšnosparniai ir aptinkamas išskirtinis kraštovaizdis, apie kurį daugelis nenutuokia. Ji atvirauja:
„Šiose ekskursijose – panašiai kaip straipsniuose – galima kelti klausimus apie tokius dalykus, kurie yra nepajudinami ir pateikiami kaip nenuginčijamos tiesos“, – apimta susižavėjimo tikina keliautoja. Goda įsitikinusi: istoriją menančios vietovės ne tik papasakoja, bet ir užduoda klausimų, tuo tarpu mums tereikia juos išgirsti.
Dėmesio, pilna ir necenzūruota laidos „Riba“ versija visuomet prieinama tik 77.lt Ugniaus Kiguolio paskyroje.
