Supermėnulis, kraujo ir mėlynasis Mėnulis: ką reiškia ir kodėl Mėnulis raudonas

Supermėnulis – tai pilnatis, sutampanti su Mėnulio priartėjimu prie Žemės; kraujo Mėnulis – visiškas Mėnulio užtemimas, per kurį diskas paraudonuoja; mėlynasis Mėnulis – „papildoma“ pilnatis kalendoriuje, o juodasis Mėnulis – „papildoma“ jaunatis. Nė vienas šių pavadinimų nėra oficialus astronomijos terminas, bet už kiekvieno slypi konkretus, apskaičiuojamas reiškinys. Vienus skirtumus galima pamatyti plika akimi, kiti egzistuoja tik kalendoriuje.

Kas yra supermėnulis

Mėnulio orbita aplink Žemę yra ne apskritimas, o elipsė. NASA duomenimis, per kiekvieną apsisukimą Mėnulis pasiekia artimiausią orbitos tašką – perigėjų, esantį maždaug už 363 300 km nuo Žemės, ir tolimiausią – apogėjų, maždaug už 405 500 km. Šie atstumai šiek tiek kinta, nes orbitą veikia Saulės trauka. Plačiau apie tai – dalyje Mėnulis skaičiais: atstumas, dydis ir orbita.

Supermėnulis būna tada, kai pilnatis sutampa su perigėjumi arba įvyksta arti jo. Griežtos ribos nėra: NASA nurodo, kad paprastai taip vadinama pilnatis, kai Mėnulis yra pasiekęs bent 90 % didžiausio priartėjimo. Todėl skirtingi šaltiniai tais pačiais metais kartais priskaičiuoja nevienodai supermėnulių.

Supermėnuliai pasitaiko 3–4 kartus per metus ir visada iš eilės – kelios pilnatys viena po kitos. NASA skaičiavimu, supermėnuliai sudaro apie 25 % visų pilnačių, taigi tai nėra retenybė.

Iš kur kilo pavadinimas

Žodį „supermėnulis“ 1979 m. sugalvojo ne astronomas, o amerikiečių astrologas Richardas Nolle. Enciklopedijos „Britannica“ duomenimis, jis taip vadino ir pilnatį, ir jaunatį, kai Mėnulis yra perigėjuje arba arti jo (10 % ribose), ir teigė, kad tokiomis dienomis padaugėja smarkių audrų ir žemės drebėjimų. Tokio ryšio nerasta.

Astronomai tą patį reiškinį vadina tiesiog perigėjaus pilnatimi, o tiksliau – perigėjaus sizigija. Sizigija – tai Saulės, Žemės ir Mėnulio išsirikiavimas vienoje linijoje, kuris įvyksta per kiekvieną pilnatį ir jaunatį. Vienas tikras supermėnulio poveikis Žemei vis dėlto yra: kadangi Mėnulis arčiau, potvyniai jūrose būna kiek aukštesni nei įprastai.

Ar supermėnulis tikrai didesnis ir šviesesnis

Taip, bet mažiau, nei žada antraštės. NASA skaičiai tokie: arčiausiai Žemės esanti pilnatis gali atrodyti iki 14 % didesnė ir iki 30 % šviesesnė už blankiausią metų pilnatį, kuri būna Mėnuliui esant toliausiai. Tai kraštutinių atvejų palyginimas – nuo vidutinės pilnaties supermėnulis skiriasi dar mažiau.

14 % skersmens skirtumą NASA lygina su dviejų JAV monetų – 25 ir 5 centų – dydžio skirtumu. Padėjus jas greta, skirtumas akivaizdus, tačiau danguje greta nėra su kuo palyginti, todėl akimi supermėnulį atpažinti sunku. Šviesumas pastebimas lengviau: giedrą naktį toli nuo miesto šviesų kraštovaizdis būna apšviestas ryškiau.

Mikromėnulis – priešingas atvejis

Mikromėnuliu vadinama pilnatis, sutampanti su apogėjumi. Tai mažiausia ir blankiausia metų pilnatis – būtent su ja lyginamas supermėnulis, kai kalbama apie 14 % ir 30 %. Enciklopedija „Britannica“ nurodo, kad perigėjuje Mėnulis paprastai būna apie 12 % (maždaug 43 000 km) arčiau Žemės nei apogėjuje.

Kraujo Mėnulis: kodėl per užtemimą Mėnulis raudonas

„Kraujo Mėnulis“ – tai populiarus visiško Mėnulio užtemimo pavadinimas. Užtemimas gali įvykti tik per pilnatį, kai Žemė atsiduria tiksliai tarp Saulės ir Mėnulio ir jos šešėlis užslenka ant Mėnulio paviršiaus. Kiekvieną mėnesį taip nenutinka, nes Mėnulio orbita pasvirusi apie 5° Žemės orbitos plokštumos atžvilgiu ir dažniausiai Mėnulis praeina virš šešėlio arba po juo.

Visiškame šešėlyje Mėnulis neišnyksta, o nusidažo rausvai arba oranžine spalva. Priežastis – Žemės atmosfera. Saulės šviesa atrodo balta, bet susideda iš visų vaivorykštės spalvų. Trumpesnių bangų šviesą – mėlyną ir violetinę – oro molekulės išsklaido į šalis (šis reiškinys vadinamas Reilėjaus sklaida; dėl jo dieną dangus mėlynas). Ilgesnių bangų raudona ir oranžinė šviesa atmosferą pereina lengviau, joje užlūžta ir pasiekia Mėnulį. NASA tai apibūdina taip: per užtemimą ant Mėnulio tarsi suprojektuojami visi tuo metu Žemėje vykstantys saulėtekiai ir saulėlydžiai.

Mėnulio užtemimai būna trijų rūšių:

• Visiškas – visas Mėnulis patenka į vidinę, tamsiausią Žemės šešėlio dalį. Tik šis vadinamas kraujo Mėnuliu.
• Dalinis – į šešėlį patenka tik dalis disko; šešėlis užslenka ir atsitraukia, viso Mėnulio neuždengęs.
• Pusšešėlinis – Mėnulis praeina per išorinę, blyškią šešėlio dalį ir pritemsta taip nežymiai, kad nežinant galima ir nepastebėti.

Mėnulio užtemimas matomas iš visos tuo metu naktinės Žemės pusės ir jam stebėti nereikia jokių apsaugos priemonių. Artimiausių užtemimų datas ir matomumą Lietuvoje rasite užtemimų kalendoriuje.

Danjono skalė: kiek „kruvinas“ buvo užtemimas

Kiekvienas visiškas užtemimas atrodo kitaip: vieną kartą Mėnulis būna ryškiai varinis, kitą – vos įžiūrimas. Kuo daugiau atmosferoje dulkių ar debesų, tuo Mėnulis tamsesnis ir raudonesnis. NASA užtemimų puslapyje rašoma, kad po didelių ugnikalnių išsiveržimų, kai į atmosferą patenka daug pelenų, užtemimai kelerius metus būna labai tamsūs. Šviesumui įvertinti prancūzų astronomas A. Danjonas pasiūlė penkių pakopų skalę:

L vertė	Kaip atrodo Mėnulis
0	Labai tamsus užtemimas, Mėnulis beveik nematomas
1	Tamsus, pilkas arba rusvas; paviršiaus detalės įžiūrimos sunkiai
2	Tamsiai raudonas arba rūdžių spalvos; šešėlio centras labai tamsus, kraštas šviesesnis
3	Plytų raudonumo; šešėlio pakraštys šviesus arba gelsvas
4	Labai šviesus, vario raudonumo arba oranžinis; šešėlio pakraštys melsvas ir labai ryškus

Vertę geriausia nustatyti plika akimi, pro žiūronus arba nedidelį teleskopą apie visiškos fazės vidurį.

Kodėl Mėnulis raudonas ar oranžinis prie horizonto

Raudoną ar oranžinį Mėnulį galima pamatyti ir be jokio užtemimo – tiesiog jam tekant arba leidžiantis. Paaiškinimas tas pats kaip raudono saulėlydžio: žemai virš horizonto esančio Mėnulio šviesa iki mūsų keliauja kur kas ilgesnį kelią per atmosferą. Pakeliui mėlynoji šviesos dalis išsklaidoma, o akis pasiekia daugiausia geltona, oranžinė ir raudona. NASA pažymi, kad dulkės ir oro tarša šį atspalvį dar sustiprina.

Taigi „raudonas Mėnulis“ vakare virš miško ar jūros yra kasdienis atmosferos reiškinys, o ne ypatinga fazė. Pakilęs aukščiau Mėnulis pašviesėja ir tampa įprastai balsvas. Lygiai taip pat spalvą keičia ir Saulė – kada ji teka ir leidžiasi, rodo saulėtekio ir saulėlydžio puslapis.

Kodėl Mėnulis prie horizonto atrodo didesnis

Tekantis Mėnulis virš stogų ar medžių dažnai atrodo milžiniškas, tačiau tai Mėnulio iliuzija – regos apgaulė, o ne atmosferos poveikis. Nuotraukos įrodo, kad prie horizonto ir aukštai danguje Mėnulio disko plotis yra toks pat. Prie horizonto jis net gali atrodyti šiek tiek suplotas vertikaliai, nes atmosfera veikia kaip silpnas lęšis.

NASA siūlo kelis būdus tuo įsitikinti:

• ištiestos rankos smiliaus nagas uždengia Mėnulį ir prie horizonto, ir aukštai danguje;
• pažiūrėjus pro popieriaus vamzdelį, „milžiniškas“ Mėnulis iškart susitraukia;
• nufotografavus Mėnulį tuo pačiu priartinimu prie horizonto ir vėliau aukštai, diskai nuotraukose bus vienodo pločio.

Kodėl smegenys taip klysta, iki galo nežinoma, nors iliuzija stebima tūkstančius metų. Dažniausiai aiškinama tuo, kaip vertiname nuotolį: prie horizonto esančius objektus laikome tolimesniais, o medžiai ir pastatai pirmame plane sustiprina įspūdį – panašiai veikia vadinamoji Ponzo iliuzija su dviem vienodomis linijomis tarp susieinančių bėgių. Vis dėlto šis aiškinimas nepilnas: Mėnulio iliuziją mato ir astronautai orbitoje, kur jokių orientyrų pirmame plane nėra.

Įspūdingose nuotraukose milžinišką Mėnulį virš miesto sukuria ne supermėnulis, o ilgo židinio objektyvas: fotografuojama iš toli, stipriai priartinus tolimus pastatus.

Mėlynasis Mėnulis: dvi apibrėžtys ir viena klaida

Mėlynasis Mėnulis (mėlynoji pilnatis) nėra mėlynas – tai kalendorinis pavadinimas, turintis dvi reikšmes.

• Mėnesio mėlynasis Mėnulis – antra pilnatis tame pačiame kalendoriniame mėnesyje. Mėnulio fazių ciklas trunka 29,5 paros, šiek tiek trumpiau nei dauguma mėnesių, todėl jei pilnatis būna 1 ar 2 dieną, antroji gali tilpti 30 ar 31 dieną. NASA duomenimis, tai nutinka kas dvejus–trejus metus. Vasarį tokios pilnaties nebūna niekada – jis trumpesnis už fazių ciklą.
• Sezono mėlynasis Mėnulis – trečia pilnatis iš keturių tame pačiame metų laike. Paprastai sezonas turi tris pilnatis, bet kartais sutelpa keturios. Tokia pilnatis visada būna maždaug mėnesį prieš lygiadienį ar saulėgrįžą – vasarį, gegužę, rugpjūtį arba lapkritį.

Senesnė yra sezoninė apibrėžtis: ją 1932–1957 m. nuosekliai taikė JAV leistas Meino ūkininkų almanachas. Mėnesio apibrėžtis atsirado per klaidą. 1946 m. kovą žurnale „Sky & Telescope“ astronomas mėgėjas Jamesas Hugh Pruettas, remdamasis 1937 m. almanachu, parašė, kad metais su 13 pilnačių viename mėnesyje jų būna dvi, ir antrąją – „kaip aš tai suprantu“ – pavadino mėlynuoju Mėnuliu. Almanacho jis po ranka neturėjo: jame 1937 m. mėlynoji pilnatis buvo nurodyta rugpjūčio 21 d., tai yra ne antra to mėnesio pilnatis.

Klaidą 2006 m. paskelbtame tyrime atsekė pats „Sky & Telescope“: autoriai peržiūrėjo daugiau kaip 40 almanacho leidimų (1819–1962 m.) ir nė viename nerado mėlynojo Mėnulio, kuris būtų antra mėnesio pilnatis. Naujoji reikšmė išplito po 1980 m. JAV radijo laidos „StarDate“ ir 1986 m. žaidimo „Trivial Pursuit“ klausimo. Šiandien vartojamos abi; NASA skaičiavimu, abiejų rūšių mėlynosios pilnatys kartu sudaro apie 6 % visų pilnačių.

Ar Mėnulis gali būti mėlynas iš tikrųjų? Retais atvejais – taip: kai ore daug smulkių dūmų ar dulkių dalelių, jos išsklaido raudoną šviesą ir Mėnulis įgauna melsvą atspalvį. Su kalendoriniu mėlynuoju Mėnuliu tai nesusiję. Tradiciniai kiekvieno mėnesio pilnaties vardai (vilko, derliaus ir kiti) surašyti pilnačių kalendoriuje.

Juodasis Mėnulis: ką reiškia ir ar jį galima pamatyti

Juodasis Mėnulis – mėlynojo priešingybė: ne papildoma pilnatis, o papildoma jaunatis. Vienos apibrėžties taip pat nėra:

• antra jaunatis tame pačiame kalendoriniame mėnesyje – dažniausia reikšmė, pasitaiko maždaug kas 29 mėnesius;
• trečia jaunatis iš keturių tame pačiame sezone – maždaug kas 33 mėnesius;
• vasaris be jaunaties arba be pilnaties – maždaug kartą per 19 metų; tada sausį ir kovą būna po dvi jaunatis (arba po dvi pilnatis).

Juodojo Mėnulio pamatyti neįmanoma, nes per jaunatį Mėnulis yra tarp Žemės ir Saulės, į mus atsukęs neapšviestą pusę, ir skendi Saulės šviesoje. Išimtis – Saulės užtemimas, kai jaunaties Mėnulio siluetas matomas Saulės fone. Kadangi jaunatis yra tikslus laiko momentas, juodasis Mėnulis skirtingose laiko juostose gali pakliūti į skirtingus mėnesius.

Astrologijoje ir kai kuriose šiuolaikinės pagonybės kryptyse juodajam Mėnuliui priskiriama ypatinga galia, tačiau astronomiškai tai įprasta jaunatis, niekuo nesiskirianti nuo kitų. Praktinė nauda viena: naktis be Mėnulio šviesos – geriausias metas stebėti žvaigždes ir meteorus. Jaunačių datos – jaunačių kalendoriuje.

Derliaus pilnatis: kodėl ji ypatinga

Derliaus pilnatis – tai pilnatis, esanti arčiausiai rudens lygiadienio (jis būna apie rugsėjo 22 d.). Dažniausiai ji išpuola rugsėjį, bet maždaug kas trejus metus – spalį.

Nuo kitų pilnačių ji skiriasi ne dydžiu ar spalva, o tekėjimo laiku. Vidutiniškai Mėnulis kasdien teka apie 50 minučių vėliau nei išvakarėse. Apie rudens lygiadienį Šiaurės pusrutulyje šis vėlavimas gerokai sumažėja: Niujorko platumoje – maždaug iki 25 minučių, o šiauriau esančio Edinburgo platumoje – maždaug iki 10 minučių per parą. Taip yra todėl, kad rugsėjo vakarais ekliptika – linija, kuria danguje juda Saulė ir apytikriai Mėnulis, – su horizontu sudaro labai mažą kampą.

Dėl to kelis vakarus iš eilės beveik pilnas Mėnulis pateka netrukus po saulėlydžio ir atrodo, lyg pilnatis truktų kelias dienas. Ūkininkams tai reiškė papildomą šviesą darbams laukuose – iš čia ir pavadinimas.

Mėnulio pavadinimai lentelėje ir ką verta stebėti pačiam

Pavadinimas	Kas tai	Kaip dažnai	Ar skirtumas matomas plika akimi
Supermėnulis	Pilnatis prie perigėjaus	3–4 kartus per metus, iš eilės	Vos: iki 14 % didesnis ir iki 30 % šviesesnis nei tolimiausia pilnatis
Mikromėnulis	Pilnatis prie apogėjaus	Kasmet – tolimiausia metų pilnatis	Beveik ne
Kraujo Mėnulis	Visiškas Mėnulio užtemimas	Nereguliariai – žr. užtemimų kalendorių	Taip, diskas aiškiai paraudonuoja
Raudonas Mėnulis prie horizonto	Atmosferoje išsklaidyta mėlyna šviesa	Kaskart tekant ir leidžiantis; ryškiau, kai ore daug dulkių	Taip
„Didelis“ Mėnulis prie horizonto	Mėnulio iliuzija	Kaskart tekant ir leidžiantis	Atrodo didesnis, bet nuotraukoje dydis toks pat
Mėlynasis Mėnulis (mėnesio)	Antra pilnatis kalendoriniame mėnesyje	Kas 2–3 metus	Ne – įprasta pilnatis
Mėlynasis Mėnulis (sezono)	Trečia pilnatis iš keturių viename sezone	Abi rūšys kartu – apie 6 % pilnačių	Ne – įprasta pilnatis
Juodasis Mėnulis	Antra jaunatis mėnesyje arba trečia iš keturių sezone	Maždaug kas 29 arba 33 mėnesius	Ne – jaunatis nematoma
Derliaus pilnatis	Pilnatis arčiausiai rudens lygiadienio	Kasmet, rugsėjį arba spalį	Dydis nesiskiria; kelis vakarus teka beveik tuo pačiu laiku

Iš viso sąrašo plika akimi įspūdingiausi du reiškiniai: visiškas Mėnulio užtemimas ir bet kurios pilnaties tekėjimas. Norint pamatyti „didžiausią“ Mėnulį, nebūtina laukti supermėnulio – užtenka pilnaties vakarą apie saulėlydį susirasti vietą su atviru rytiniu horizontu; iliuzija ir oranžinis atspalvis padarys savo. Kokia fazė šiandien ir kada artimiausia pilnatis, rodo Mėnulio fazių puslapis, o ar dangus bus giedras – orų prognozė.

Per supermėnulį ar užtemimą verta pasiimti žiūronus: pilnaties šviesoje gerai matyti tamsios jūros ir šviesūs spindulių vainikai aplink kraterius, o per visišką užtemimą galima patiems įvertinti spalvą pagal Danjono skalę. Ką dar įžiūrėti Mėnulio paviršiuje, aprašyta dalyje Mėnulio stebėjimas: krateriai ir jūros.