I. Vėgėlė: „Kviečiu pagerbti Ukrainą būdais, kurie nežemina mūsų valstybės simbolių“
Vis dažniau viešojoje erdvėje girdėti balsai, kad užsitęsęs karo kontekstas ir nuolatinis svetimų vėliavų demonstravimas pradeda varginti visuomenę. Nuo 2022 metų daugelis institucijų, norėdamos išreikšti solidarumą su Ukraina, iškėlė šios šalies vėliavas šalia Lietuvos trispalvės, naudoja Ukrainos spalvas apšvietime ir kitokią atributiką.
Tačiau šiandien vis daugiau žmonių klausia, ar toks nuolatinis simbolinis gestas dar tebėra parama, ar jau – mūsų valstybės simbolių menkinimas. Piliečiai pabrėžia, kad pagarba savo vėliavai ir Konstitucijai neturi priklausyti nuo užsienio politikos aplinkybių. Būtent šias nuotaikas šią savaitę Seimo posėdyje garsiai įvardijo parlamentaras Ignas Vėgėlė.
Jis jau komentavo šį klausimą ir teikė užklausas, o šį kartą Seimo posėdyje jis pareiškė, kad jau ketverius metus parlamento salėje kasdien matomas teisės pažeidimas. Jo manymu šalia Lietuvos trispalvės kabanti Ukrainos vėliava neturi būti iškelta lygiaverčiai.
„Mūsų visų pagrindinėje darbo vietoje, vienoje svarbiausių Lietuvos demokratinių institucijų, jau ketvirti metai kasdieną matomas teisės pažeidimas. Į kurį nereaguojama, nes, kaip pasakytų ne vienas Seimo narys, ši tema yra toksiška. Baimė kalbėti apie pagarbą mūsų trispalvei, valstybingumo ir nepriklausomybės simboliui sukaustė drąsą veikti ir taisyti klaidas“, – sakė I. Vėgėlė.
Jis pabrėžė, kad dvi valstybinės vėliavos už jo nugaros „yra nepakabintos ar iškeltos, o padžiautos“, akcentuodamas kaip nepagarbiai jos demonstruojamos. Pasak jo net neaišku, „ar tai vėliavos, kiek jų ir kokios jų spalvos“. „Norite pasakyti, kad tai derama pagarba mūsų trispalvei? Greičiau paniekinimas tų, kurie kovojo už mūsų laisvę su trispalve širdyse ir rankose“, – teigė politikas.
Parlamentarai atkirto: tai pagarba sąjungininkei, o ne teisės pažeidimas
I. Vėgėlė savo pareiškime prieš Seimą pridūrė suprantantis, kad 2022 metais, Rusijai užpuolus Ukrainą, reikėjo skubiai reaguoti ir solidarizuotis, tačiau tokia padėtis negali tęstis neribotai. „Parodykite bent vieną savo istoriją ir savo simbolius gerbiančią valstybę, kurios pagrindinės demokratinės įstatymų leidžiamosios institucijos centrinėje vietoje nuolat ir lygiavertiškai būtų kabinama užsienio valstybės vėliava“, – sakė jis.
„Taip, Ukrainos vėliavą iškelti galima ir reikia, tačiau ji negali kabėti lygiavertiškai ir nuolat su mūsų trispalve. Svetimos vėliavos pakabinimas šioje Seimo posėdžių salėje yra neteisėtas. Kviečiu pagerbti ir paremti besiginančią šalį būdais, kurie nežemintų mūsų valstybės simbolių ir nepažeistų Konstitucijos ir Lietuvos įstatymų“, – pabrėžė I. Vėgėlė.
Į I. Vėgėlės kalbą antradienio posėdyje iš karto sureagavo buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Gerbiamasis, pasižiūrėkite už prezidiumo, kokio dydžio ir tokiu pat būdu ten yra pakabinta Lietuvos Respublikos trispalvė. Atkreipiu jūsų dėmesį, jeigu jums sunkiai matosi. Visose jūsų nuotraukose, visuose parlamentuose buvo aiškiai matoma Europos Sąjungos vėliava. Tai taip pat ne tautinė ir ne nacionalinė vėliava. Visi jas gerbia“, – sakė V. Pranckietis.
Parlamentaras taip pat sureagavo į Vėgėlės pasakymą apie „padžiautas vėliavas“: „Padžiauti galima daiktą tiktai tą, kuris yra šlapias. Tai prašom žodžius naudoti taisyklingai. Ir siūlau kartais padžiauti smegenis, kad jos tiesiog išsiblaivytų.“
Klausimus šia tema kelia ir kiti politikai: atsakymo – jokio
Panašiame posėdyje prieš kelias savaites pasisakė ir Seimo narys Vitalijus Šeršniovas, klausdamas Rimo Jono Jankūno, pristatinėjusio nesusijusį projektą:
„Manau, kad daugelis Seimo narių ir žiūrovų jau seniai pastebėjo keistą besikartojančią situaciją, kuri vėl taip pat pasikartos, kai tiktai aš baigsiu kalbėti, o jūs pradėsit atsakinėti. Tuo metu jums už nugaros Lietuvos trispalvė taps dvispalve, reiškia, iš trijų spalvų matysis tiktai dvi. Kalbu apie transliaciją, kurią mato žiūrovai. Kaip jūs manote? Ar Lietuvos pagrindinis simbolis neturėtų būti pozicionuojamas taip, kaip priklauso pagal įstatymą: trijų spalvų, geltona, žalia, raudona, lygiomis juostomis?“
Tuo metu parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas pritarė, kad klausimas rimtas ir reikalauja aiškaus reglamentavimo, nors jo siūlymas nebuvo su tuo susijęs. „Valstybės pagarba jos simboliams yra vienas iš esminių pagarbos valstybei elementų“, – sakė jis, pridurdamas, kad šį klausimą turėtų spręsti Seimo kancleris.
Kasčiūnas Ukrainos vėliavos nuėmimą prilygina „penktosios kolonos“ elgesiui
Į diskusijas dėl Ukrainos vėliavos demonstravimo įsitraukė ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas. Reaguodamas į „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių viešus pasisakymus, jis pasmerkė tokius pareiškimus kaip pavojingus ir žeminančius Lietuvos vertybes.
„Tai gali daryti tik žemiausios moralės kolaborantai. Tik tie, kurie iš tiesų išduoda vertybes, ant kurių pastatyta ir mūsų valstybė. (…) „Nemuno aušra“ bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai vien savo reikalavimais sąmoningai atlieka provokaciją Rusijos naudai. Ir tegul niekas nesuklysta: tai yra „penktosios kolonos“ vertas elgesys“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė L. Kasčiūnas.
Politikas pabrėžė, kad Ukrainos vėliava Seimo salėje nėra tik simbolis, bet moralinė pareiga. „Ukrainos vėliava, kuri stovi Seime šalia mūsų trispalvės, reiškia, kad mes esame kartu su tais, kurie šiandien kovoja už laisvę, o ne su tais, kurie agresijos kare žudo, prievartauja ir kankina. Ukrainos vėliava šiandien reiškia miestus, degančius nuo bombų, šimtus tūkstančių žuvusių, žiauriai nukankintų, suluošintų, į nelaisvę paimtų žmonių. Ji simbolizuoja garbingos ukrainiečių tautos pasiryžimą nepasiduoti Rusijos agresijai. Ukrainos vėliava reiškia kariuomenę, kuri, patirdama milžiniškus nuostolius, didvyriškai sulaiko Rusiją nuo tolesnio puolimo prieš Europą“, – teigė konservatorių lyderis[1].
Šis pareiškimas tapo dar vienu aiškiu ženklu, kad diskusija dėl vėliavų simbolikos virto platesniu politiniu mūšiu tarp dviejų vertybinių stovyklų – tų, kurie akcentuoja pagarbą nacionaliniams simboliams ir teisiniams principams, nemenkinant savos valstybės, bei tų, kurie mato Ukrainos vėliavą kaip solidarumo ir vakarietiškos tapatybės dalį.
Seimo valdyba kreipiasi į Vyriausybę, opozicija kalba apie simbolių hierarchiją
Reaguodama į ankstesnį I. Vėgėlės kreipimąsi, Seimo valdyba nusprendė kreiptis į Vyriausybę, prašydama parengti įstatymo projektą, kuris aiškiai reglamentuotų užsienio valstybių vėliavų iškėlimo tvarką valstybės institucijose[2]. Parlamento vadovybė pabrėžė, kad Ukrainos vėliava Seimo salėje kol kas liks, o naujas teisinis reguliavimas turėtų atsirasti artimiausiu metu.
Vėgėlė savo rašte Seimo kancleriui Algirdui Stončaičiui klausė: „Ar toks nuolatinis vėliavos pakabinimas neprieštarauja Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymui, pagal kurį užsienio vėliavų naudojimas valstybės institucijose yra ribotas konkrečiomis progomis?“
Diskusiją viešoje erdvėje pildė ir visuomeninis judėjimas „Nemuno aušra“, socialiniuose tinkluose iškėlęs klausimą: „Suprantamas yra Ukrainos palaikymas, bet ar tikrai visur šalia savo vėliavos privalome teisiškai naudoti ir kitos valstybės vėliavą? Mūsų įstatymo 12 str. 2 dalis leidžia naudoti kitų valstybių vėliavas, bet tik laikinai.“
„Kiek turime vėliavos spalvų? Iš tiesų taip nejauku, kai vieni žmonės komentaruose klausia, kokia iš tiesų yra Lietuvos vėliava. Seime viena šalia kitos kabo dviejų valstybių vėliavos. Dar kiti sugalvoja visokių epitetų – penkiaspalvė, o gal Azerbaidžano – mėlyna, raudona, žalia? Kartais diskusijos pakrypsta ir į patyčių pusę, bet ar tikrai tie prieštaraujantys yra tokie neteisūs? Juk jie prašo savo vėliavos, o ne kokios Rusijos? O užsipuolami, lyg kas mojuotų raudonu skuduru“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė „Nemuno aušra“.
Tačiau valdančiosios daugumos atstovai tokius pasisakymus vadina populistiniais. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas socialiniame tinkle pareiškė[3]: „Nemuno aušra toliau rodo nagučius, ir dabar vėl griebiasi Ukrainos vėliavos temos. Apgailėtina, kai nuo dėmesio priklausomi populistai viską ir bet ką paverčia provokavimo įnagiu. Ukrainos vėliava yra mūsų (solidarumo) vėliava.“
Tuo metu premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas pabrėžė, kad Ukrainos vėliava Seimo salėje yra „svarbus simbolinis gestas“ ir „kabės tiek, kiek reikės“. Ginčas dėl vėliavų, nors ir simbolinis, atskleidė gilesnę visuomenės įtampą tarp patriotinio orumo, teisinės tvarkos ir tarptautinės solidarumo politikos.
